Ilgametė Kauno dramos teatro aktorė ir rašytoja D.Kazragytė savo sveikata susirūpina tik stipriai sunegalavusi.
Tačiau net ir tada 65 metų menininkė vengia dešimtis kartų varstyti poliklinikų duris ir laukti keletą mėnesių, kol bus apžiūrėta. Kaunietė skuba išsitirti privačiose klinikose.
- Kada pastarąjį kartą lankėtės pas gydytojus?
- Prieš šešerius metus, kai sustreikavo širdis.
Esu iš tų žmonių, kurie vengia gydytojų, todėl pas medikus lankausi tik tuomet, kai būna kritinė situacija.
Tuomet ne juokais išsigandau ir norėjau kuo greičiau išsiaiškinti širdies ritmo sutrikimų priežastį, todėl nuskuodžiau į privačią kliniką.
Nieko baisaus nerado. Skyrė tablečių, kurias geriu iki šiol ir vėl puikiai jaučiuosi.
- Ar galėtumėte save priskirti sveikuolių gretoms?
- Iki 40 metų gyvenau visiškai nekreipdama dėmesio į sveikatą: dirbau viršvalandžius, valgiau bet ką ir bet kaip, daug rūkiau.
Tačiau susirgusi ūmiu plaučių uždegimu ir pleuritu supratau, kad privalau įsiklausyti į savo organizmą.
Gydydamasi net mečiau rūkyti. Be cigarečių iškenčiau trejus metus.
Šiuo metu vėl rūkau, bet tik po kelias cigaretes per dieną.
Kavą geriu ir rūkau tik po pusryčių.
Pirmiausia išgeriu stiklinę sulčių, suvalgau košės ar jogurto ir tik tada papiktnaudžiauju.
Nors ir žinau, kad nesveika, labai mėgstu saldumynus – tortus, pyragaičius. Galėčiau vien jais maitintis – visai nestorėju.
- Ar turite polinkį sirgti kokiomis nors ligomis?
- Nuolat paskauda tai skrandį, tai inkstus. Tuomet stengiuosi sureguliuoti mitybą, ir viskas susitvarko.
Kažkada skrandį tyrę gydytojai patarė valgyti daugiau košių. Buvo laikas, kai jas valgiau tris kartus per dieną.
Kažkas patarė gerti ir linų sėmenų užpilo. Gėriau jį kasdien po pusę stiklinės prieš kiekvieną valgį. Po tokio gydomojo kurso pamiršau visus skrandžio skausmus.
- Sakoma, kad ligos priverčia žmogų susimąstyti. Ko jos išmokė jus?
- Išmokau įsiklausyti į save ir susitarti su savo organizmu. Pradėjau jausti, kad man pavojinga persivalgyti. Nors visą gyvenimą buvau liekna ir nesu linkusi tukti, pajutau, kad man kenkia per didelės maisto porcijos.
Stengiuosi ugdyti valią ir neprisivalgyti vakarais, derinti maisto produktus.
Jau seniai mėsą valgau tik su daržovėmis.
Kai gyvenu beveik pusbačiu, jaučiuosi taip gerai, lyg būčiau šešiolikos – nieko neskauda ir kūnas toks lengvas.
Kartais pakramtau kokią mažą riekutę rūkytų produktų – yra likęs nuo kaimo laikų noras kažko sūraus, bet tai būna retai.
- Kokie negalavimai dažniausiai kamuoja aktorius?
- Didžiausia problema – nemiga. Nuo įtempto darbo ir daugybės tekstų kartais užpuola toks minčių chaosas, kad nebegaliu užmigti nei dienomis, nei naktimis.
Todėl prieš spektaklio premjerą ir koncertą pavartoju migdomųjų.
Vaistus stengiuosi gerti ne ilgiau kaip 2-3 dienas iš eilės, kad nepriprastų organizmas.
Bet jei kitą dieną neturiu svarbių darbų, miegoti einu tada, kada noriu. Išmokau susidraugauti su nemiga: užsidegu šviesą, pasiimu knygą, išsiverdu arbatos, klausausi muzikos, kartais net skalbtis pradedu, kol paryčiais užsnūstu.
- Kokia liga, jūsų manymu, yra didžiausia bausmė žmogui?
- Anksčiau maniau, kad baisiausia sirgti vėžiu. Tačiau dabar manau, kad labiausiai išsekina psichikos ligos.
Sergant depresija nelieka tikėjimo nei pasveikimu, nei gyvenimu. O tai ir yra baisiausia. Esu įsitikinusi: kol žmogus turi vilties, tol jis ir gyvas.
- Scenos žmonės nuolat grimuojami. Kaip jūsų oda reaguoja į dekoratyviąją kosmetiką?
- Džiaugiuosi, kad mano oda nėra lepi. Net ir tada, kai prieš spektaklį grimuotoja veidą padengia storu grimo sluoksniu, procedūros metu jis tartum masažuojamas.
Pati nesu pirkusi jokių brangių kremų nuo raukšlių ar skaistalų. Visa mano kosmetika – lietuviška arba rusiška. Naudoju pačius paprasčiausius dieninius kremus.
- Netrukus – maudynių sezonas. Esate saulės vonių mėgėja?
- Anksčiau labai mėgau kaitintis prieš saulutę. Galėdavau visą dieną vartytis paplūdimyje su knyga rankose. Dabar vengiu saulės, nes ilgiau pabuvusi karštyje jaučiu, kaip ima sparčiau plakti širdis.
Mėgstu plaukioti ežere. Tačiau nelipu į šaltą jūrą ar upę. Mėgstu šiltą vandenį. Net namie nelendu po šaltu dušu.
- Ar sportuojate?
- Niekada nemėgau intensyvių treniruočių, net dviračiu nemoku važiuoti. Bet labai mėgstu vaikščioti pėsčiomis. Kasdien nueinu po keletą kilometrų.
Vaikystėje kelerius metus lankiau gimnastiką. Tačiau šiomis treniruotėmis mano sportinė karjera ir baigėsi. Būna, kad pradedu mankštintis, bet po trijų dienų viską metu.
- Kaip ilsitės po darbų?
- Man labai padeda maldos. Po sunkių darbų einu į bažnyčią ir išklausau mišias.
Nuovargis greitai dingsta ir pabuvus gamtoje: miške ar prie vandens.
Pailsėti taip pat padeda ir gera knyga.