„Yves'as Saint Laurent'as mirė sekmadienį 23 val. 10 minučių", - pranešė
jo fondas „Pierre-Berge-Saint Laurent Foundation".
Žiūrėkite reportažą apie liūdną žinią Paryžiuje.
Atsiskyrėliškai gyvenęs prancūzų maestro, kurio karjera truko keturis
dešimtmečius ir baigėsi 2002-aisiais, jau kuris laikas sirgo.
Ilgametis Y.Saint Laurent'o verslo partneris Pierre'as Berge jį vadino mados revoliucionieriumi.
„Jis labai gerai žinojo, kad padarė revoliuciją aukštosios mados
(srityje) (ir) užėmė svarbią vietą antrojoje 20-ojo amžiaus pusėje, -
televizijai LCI sakė P.Berge. - Yves'as Saint Laurent'as labai gerai žinojo,
kad transformavo pasaulį ir madą, kad visos pasaulio moterys tam tikra
prasme yra jam skolingos".
Y.Saint Laurent'o kūriniais puošėsi daug garsių moterų, bet jis taip pat
buvo pirmasis dizaineris, kūręs prabangius daiktus, per novatoriškas gatavų
drabužių kolekcijas prieinamus didžiuliam klientų ratui.
Tarp daugybės jo gerbėjų buvo prancūzų aktorė Catherine Deneuve, kurią visuomet galėjai pamatyti jo šou ir Monako princesė Grace.
P.Berge radijui „France Info" sakė: „Chanel suteikė moterims laisvę.
Yves'as Saint Laurent'as suteikė joms valdžią.
Y.Saint Laurent'ui mirus „dingo vienas didžiausių mados vardų, pirmasis,
pakylėjęs aukštąją madą iki meno rango ir suteikęs jai pasaulinę įtaką",
sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
„Yves'as Saint Laurent'as per pusę amžiaus trukusį darbą į savo prekės
ženklą įliejo savo kūrybinį genijų, elegantišką ir rafinuotą asmenybę,
diskretišką ir žymią, tiek prabangiems, tiek gataviems drabužiams, nes buvo
įsitikinęs, kad grožis yra būtina prabanga visiems vyrams ir visoms
moterims", - sakoma N.Sarkozy pareiškime.
Prieš septynerius metus surengęs atsisveikinimo pasirodymą, Y.Saint
Laurent'as žurnalistams sakė, kad „visuomet didžiausią reikšmę teikė
pagarbai šiam amatui, kuris nėra visiškai menas, bet kurio egzistavimui
reikia menininko".
Yves'as Henri Donat Mathieu Saint Laurent'as - vienas iš nedaugelio 20-ojo amžiaus mados srityje dominavusių
dizainerių, stovintis greta Christiano Dioro, Coco Chanel ir Paulio Poiret, - gimė Alžyro Orano mieste,
1936 metų rugpjūčio 1-ąją, tuo metu, kai ši Šiaurės Afrikos valstybė buvo
laikoma Prancūzijos dalimi.
Drovus, vienišas vaikas susižavėjo drabužiais ir 1953 metais pirmą kartą
vykdamas į Paryžių jau turėjo solidų eskizų portfelį. Tuo metu jam buvo
septyniolika.
„Vogue" redaktorius Michelis de Brunoffas, kuris
paskui tapo jo svarbiu rėmėju, netrukus juos išspausdino.
Kitais metais Y.Saint Laurent'as laimėjo trijose iš keturių Paryžiaus
dizainerių konkurso kategorijų. Toje ketvirtoje kategorijoje nugalėtoju buvo
paskelbtas Karlas Lagerfeldas, kuris dabar dirba „Chanel".
Įžvelgdamas jaunuolio galimybes M.de Brunoffas patarė Christianui Diorui
jį pasamdyti ir netrukus visi jį laikė šio didžio kūrėjo įpėdiniu. Ch.Diorui
po trejų metų staiga mirus, Y.Saint Laurent'as perėmė jo mados namus.
Apie savo mokytoją Y.Saint Laurent'as yra pasakęs: „Dioras mane
užburdavo. Jo akivaizdoje negalėdavau kalbėti. Jis išmokė mane šio meno
pagrindų. Kad ir kas turėjo nutikti paskui, aš niekada nepamiršau tų metų,
praleistų šalia jo".
Tačiau 1960-aisiais, kaip ir daugelis kitų jo amžiaus prancūzų, Y.Saint
Laurent'as buvo pašauktas kariauti gimtajame Alžyre, kur vyko
nepriklausomybės karas.
Mažiau nei po trijų savaičių jis dėl sveikatos buvo paleistas, bet grįžęs
į Paryžių sužinojo, kad Ch.Dioras jau rado jam pamainą - Marcą Bohaną.
Su savo kolega ir meilužiu P.Berge Y.Saint Laurent'as pasiryžo dirbti
savarankiškai. Verslo reikalus tvarkyti ėmėsi P.Berge.
Y.Saint Laurent'o sėkmės receptas - kūno ir drabužio darna, kurią jis
vadino „visiška drabužių tyla".
Be to, jis tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje. Išmokęs amato
Ch.Dioro mados namuose, jis 7-ojo dešimtmečio pradžioje, kai pasaulis
keitėsi ir originalumo paklausa didėjo, įkūrė savo mados namus.
Y.Saint Laurent'ui pasinaudojo naujos rinkos ir popkultūros kilimu, kurį
skatino tuometinis ekonomikos klestėjimas, kai moterys staiga įgijo didesnę
ekonominę laisvę.
Jo vardas ir ženklas YSL tapo visko, kas madingiausia, sinonimu. Tai
akcentavo ir gatavų drabužių linija „Rive Gauche" ir kvepalai, taip pat -
sumaniai sudaryti kontraktai dėl aksesuarų ir kvepalų.
7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose Y.Saint Laurent'as nustatydavo mados
tempą visame pasaulyje, atvėrė Japonijos rinką ir galiausiai įžengė į Pietų
Korėją ir Taivaną.
Dizainerio Christiano Lacroix nuomone, Y.Saint
Laurent'o sėkmės paslaptis yra stulbinamas jo įvairiapusiškumas. Pasak
Ch.Lacroix, buvo ir kitų didžių dizainerių, bet nė vienas neprilygo jam
diapazonu.
„Ir „Chanel", ir „Schiaparelli", ir „Balenciaga", ir „Dior" padarė
nuostabių dalykų. Bet jie dirbo ribojami vieno konkretaus stiliaus, -
aiškino jis. - Yves'as Saint Laurent'as daug įvairiapusiškesnis, (jis) -
kaip visų jų derinys. Kartais galvoju, kad jis turi „Chanel" formą su „Dior"
prabanga ir „Schiaparelli" sąmoju".
Tačiau kūrėjas Y.Saint Laurent'as yra gydęsis nuo alkoholizmo, o
paskutiniais gyvenimo metais pasunkėjo depresija, kuri jį persekiojo visą
gyvenimą, ir jis ėmė vis labiau vengti viešumos.
Per atsisveikinimo renginį 2002-aisiais kūrėjas prisipažino, jog turi
kreiptis pagalbos į „tuos netikrus draugus - raminamuosius vaistus ir
narkotikus".
Y.Saint Laurent'as, kurio sukurta drabužių, kvepalų ir aksesuarų imperija
1989 metais tapo pirmaisiais mados namais, išleidusiais viešąją akcijų
emisiją, laikomas žmogumi, visiems laikams pakeitusiu moterų aprangą. Jo
dėka kelnių kostiumas tapo svarbiausia moterų dienos apranga, o smokingas -
elegantiška galimybe.
Jis taip pat išpopuliarino safario švarkus ir ilgaaulius batus, o
permatomos jo palaidinės privertė aukštuomenę priimti beveik visišką
nuogybę.
Vis dėlto Y.Saint Laurent'o karjera neišvengė ir prieštaringų vertinimų.
1971 metais kai kurie Amerikos kritikai išpeikė jo kolekciją Antrojo
pasaulinio karo stiliumi, o 8-ojo dešimtmečio viduryje dėl kvepalų „Opium"
jis susilaukė kaltinimų tolerancija narkotikams.
Kūrėjo laidotuvių pamaldos įvyks penktadienį, Paryžiaus Šv. Roko bažnyčioje, kurią lanko menininkai ir muzikantai.