Roko ir transo stiliaus dainą „So What?“ iš savo debiutinio albumo „Apnuoginta“ atlikusi Augustė buvo pastebėta, tačiau laurų nenuskynė ir užėmė ketvirtąją vietą.
„Pirmą kartą dalyvavau tokiame festivalyje užsienyje - kaip pirmam kartui, užimti ketvirtą vietą tikrai neblogai. Galėjau būti ir trečia, bet dėl to nesisieloju.
Dalyvių buvo dešimt, taip pat po vieną komisijos narį iš kiekvienos šalies. Balsavimo principas panašus kaip Eurovizijos konkurse: labiausiai patikusiam atlikėjui skiriama 12, kitiems - 10, 8 ir mažiau balų.
Viena komisijos narė susipainiojo ir balus surašė atvirkščiai. Daug kas sakė, kad jei ne ši klaida, tikriausiai būčiau užėmusi trečiąją vietą. Visiems patiko, kaip pasirodžiau, ir mano daina išsiskyrė iš kitų.
Bet šis konkursas man priminė Euroviziją: reikia sukurti vos ne himną, kad galėtum parodyti balso galingumą, ir kad melodijos motyvas pagautų“, - įspūdžiais iš konkurso dalijosi atlikėja.
Ji negailėjo komplimentų pirmąją vietą užėmusios vokietės balsui, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad iš kiekvienos šalies tapti žiuri nariais buvo pakviesti ne tikri muzikos profesionalai, o tie žmonės, kurie atlydėjo savo šalių atstovus.
Konkurse Augustė susidraugavo su jo rengėjais, užmezgė naudingų ryšių, grožėjosi neįprastu lietuvių akiai kraštovaizdžiu.
„Kitame jūros krante matėme Graikiją. Tik aš nesu mėgstantis sėdėti viešbutyje žmogus, todėl šiek tiek pritrūko laisvės, pasivaikščiojimų paplūdimiuose.
Ten gamta visai kitokia, visur sausa. Kai skridome lėktuvu virš Lietuvos, žiūrėjau pro langą ir galvojau, kaip pas mus gražu - upės, ežerai, visur žalia, gyva“, - pasakojo Augustė.
Turkijoje ji sulaukė nemažai vaikinų dėmesio: jie norėjo su šviesiaplauke mergina nusifotografuoti, žarstė komplimentus.
Atlikėja, pabūgusi įkyraus vietinių prekeivių siūlymo pirkti jų prekes ir nepasitikėdama savo sugebėjimais derėtis, į turgų ieškoti lauktuvių nesiryžo eiti viena.
Suvenyrų artimiesiems ji nupirko lydima vieno konkurso rengėjų, turko, kuris gerokai numušė kainas.
Augustė nusipirko kaljaną, draugui - odinę apyrankę, o kitiems - tradicinių turkiškų nuo blogio saugančių stiklinių akių.