Jauna raudonplaukė iš karto užkariavo publiką trumputėmis širdį veriančiomis dainomis ir nuoširdžiais tekstais.
Kartais atrodo, kad kiekviena Alinos daina yra paskutinė. Iš Visagino kilusi, o pastaruoju metu Vilniuje gyvenanti mergina ypač dažnai dainuoja apie mirtį. Berniokiškos išvaizdos, kukliais drabužėliais ir sportiniais bateliais Alina lengvai pasislepia minioje. Tačiau koncertų metu chameleoniška atlikėja pavirsta seksualumu spindinčia gražuole.
Trumpam apsigyveno kaime
Aliną atsitiktinai sutikome Laisvės alėjos kavinėje „Retro avenue“. Čia atlikėja pietavo su bičiuliu, pavėžinusiu ją dviračiu. Nemėgstanti reklamuotis dainininkė tik prasitarė, kad trumpam įsikūrė viename kaime netoli Kauno.
„Antroje vasaros pusėje koncertinis gyvenimas išsikvepia, todėl atostogų metu noriu pažiūrėti, kuo gyvena šis Lietuvos kraštas“,- teigė Alina, sutikusi atsakyti į keletą „Laikinosios sostinės“ klausimų.
Apie meilę nedainuoja
- Manau, ne vienas, išvydęs tave gatvėje, pagalvojo, kad atvažiavai čia koncertuoti.
- Kauno „Sienos“ klube koncertuosiu, atrodo, tik spalį. Dabar niekas nenori eiti į uždaras patalpas, nebent vyksta kokie nors festivaliai po atviru dangumi.
- Garsėji „antipopsiškais“, labai liūdnais, kartu ir romantiškais, dainų tekstais. Gal išgirsime naujų tavo kūrinių, pavyzdžiui, apie meilę?
- Esu su grupe parengusi keletą naujų dainų. Bus ir linksmesnių. Tačiau apie meilę tikrai nedainuosiu.
- Kodėl? Juk meilės tema tokia populiari ir neišsemiama?
- Dar nekilo noras apie tai dainuoti. Apie meilę ir taip visi dainuoja.
- Tačiau tau juk nesvetimas meilės jausmas? Kodėl nenori to išsakyti savo dainose?
- Dabar esu labiau įsimylėjusi visą pasaulį, gyvenimą, o ne konkretų žmogų.
Yra labai daug jausmų, apie kuriuos galima dainuoti. Ne tik meilė.
- Pastebėjau, kad į kavinę tave dviračiu atvežė meniškos išvaizdos jaunuolis. Gal tai širdies draugas?
- Nenorėčiau kalbėti apie asmeninį gyvenimą.
O tą vaikiną pavadinkime „dviračio draugu“.
Klausytojų skonis keičiasi
- Į tavo koncertus Vilniuje ir Kaune sunku patekti. Pastarąjį pusmetį gastroliavai užsienyje.
- Teko koncertuoti Rusijoje, du kartus Anglijos sostinėje Londone ir Liverpulyje, Prancūzijoje. Grojame įvairiausiai tų šalių publikai, į koncertus ateidavo ir lietuvių. Koncertuodama užsienyje didžiąją dalį dainų atlieku lietuviškai, tačiau mano repertuare yra keletas angliškų ir rusiškų dainų.
Ir žinote, ką aš pastebėjau? Nors lietuvių kalbos žmonės ir nesupranta, dažniausiai mėgina pritarti lietuviškoms dainoms. Mane tai stebina ir džiugina.
- Kas yra tavo klausytojai?
- Pramogų kultūra įgyja jau kitokį, daug kokybiškesnį formatą. Ir aš pati labai stebiuosi, išvydusi savo koncertuose jau kitokią publiką.
Aplinkui save matau ne tik jaunimą, bet ir nemažai garbaus amžiaus žmonių.
Duonai užsidirba iš muzikos
- Ar pavyksta pragyventi iš muzikos?
- Kol kas nesiskundžiu. Duonai, sviestui ir dešrai tikrai užsidirbu, lieka ir dar kai kam. Dabar sunkiau dainininkams, kurie būdavo įpratę koncertuoti tik pagal fonogramas. Klausytojams reikia daugiau gyvos muzikos. Ir dar kai ko.
- Kokias lietuviškas grupes ar atlikėjus mėgsti?
- Jų nėra daug. Iš grupių patinka „Pieno lazeriai“, anksčiau buvusi grupė „Šiaurės kryptis“. Tarp Lietuvos atlikėjų mane domina labai nedaug kas.
Gal tik Aistė Smilgevičiūtė gražiai dainuoja.
***
Žvaigždė – ne žvaigždė
Jos „nedarė“ jokie prodiuseriai, ji nesilakuoja nagų, dizainerių salonus jai atstoja dėvėtų drabužių parduotuvės.
Ji neturi televizoriaus ir tuo didžiuojasi.
Ji nemoka plaukti. Vaikystėje mušdavosi. Penkis kartus gulėjo ligoninėje. Turi tatuiruotę ir daug randų.
Patinka upės, tiltai, parkai, stotys. Nepatinka uodai, grikiai, ligoninės, eilės, sąskaitos.
Nemėgsta fotografuotis ir dalyti interviu.
Nors gyslomis teka rusiškas ir lenkiškas kraujas, bet mąsto lietuviškai.
Ji fotografuoja, puikiai piešia, groja fortepijonu, rašo eiles ir muziką, dainuoja, šoka... Pažinusieji ją tikina, kad toks talentas gimsta kartą per šimtmetį. Tačiau ji nelaiko savęs žvaigžde.
Kažkas yra pasakęs, kad klausytis A.Orlovos – tai tas pats, kas atsigulti prie amžinai girgždančių ir cypiančių durų.
Jai tik dvidešimt. Bet ji jau išleido pirmąją kompaktinę plokštelę „Laukinis šuo dingo“, joje – 16 dainų.
Marijonas Mikutavičius, pirmą kartą išgirdęs Aliną, ištarė: „Ji nuostabi“.
Savo dainomis ji teigia norinti prisijaukinti mirtį. Tačiau pasiklausius jos dainų norisi nusižudyti.
Ji sako dar nepajutusi meilės kančių. Nieko dar nemylėjusi ir dėl to neturėjusi problemų.