Rusija antradienį
atsisveikina su rašytoju ir disidentu Aleksandru Solženicynu, kuris
atskleidė pasauliui pasibaisėtiną tiesą apie Sovietų Sąjungos lagerius.
Atsisveikinimo su velioniu, pašarvotu Rusijos mokslų akademijos pastate
J.Gagarino aikštėje, prasidėjo 11 val. Maskvos (10 val. Lietuvos) laiku ir
vyks iki pat vakaro.
Rusijos ministras pirmininkas
Vladimiras Putinas antradienį atvažiavo į atsisveikinimo su rašytoju ir
disidentu Aleksandru Solženicynu, kuris atskleidė pasauliui pasibaisėtiną
tiesą apie Sovietų Sąjungos lagerius, ceremoniją.
Buvęs KGB karininkas ir eksprezidentas padėjo prie velionio karsto
raudonų rožių puokštę ir priėjo prie rašytojo našlės pareikšti jai
užuojautą. Jis gana ilgai kalbėjosi su Natalija Dmitrijevna, po to su ja ir
A.Solženicyno sūnumis atsisveikino ir išėjo iš gedulo salės.
Tikimasi, kad šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas dalyvaus gedulo
renginiuose trečiadienį. Tam valstybės vadovas nutrauks atostogas, kurios
jam prasidėjo pirmadienį, ir sugrįš į Maskvą.
V.Putinas buvo asmeniškai pažįstamas su Gulage aštuonerius metus
praleidusiu A.Solženicynu. Būdamas Rusijos prezidentu jis du kartus buvo
atvykęs pas rašytoją į jo namus Troice Lykove, pastarąjį kartą pernai,
pasveikinti A.Solženicyno Valstybinės premijos už didelius laimėjimus
humanitarinėje veikloje paskyrimo proga.
Ėjo minios žmonių
Daugiausia pagyvenusio amžiaus žmonės ėjo pro atvirą rusų literatūros
legendos A.Solženicyno karstą Rusijos mokslų akademijos pastate Maskvoje,
deda gėles ir žegnojasi.
Tarp šimtų gedėtojų buvo Sergejus Aristarchovas, kuris atnešė
A.Solženicyno „Vienos Ivano Denisovičiaus dienos“ - apysakos apie gyvenimą
sovietų kalėjimuose - egzempliorių ir baltų gėlių puokštę.
„Atėjau čia todėl, kad 8-ajame dešimtmetyje perskaičiau šitą knygelę,
kuri man visiškai viską pakeitė ... Kai vakar išgirdau šias naujienas, man
tai buvo baisus smūgis“, - sakė 64 metų S.Aristarchovas, kuris negalėjo
sutramdyti ašarų.
34 metų statybininkas Aleksandras Šeliudkovas sakė: „Jis rašė ir
nebijojo“.
Rašytojas bus palaidotas trečiadienį, rugpjūčio 6 dieną, Dono Dievo
Motinos ikonos vienuolyno senųjų kapinių centrinėje dalyje.
„Šią paskutinę poilsio vietą pasirinko pats Aleksandras Solženicynas.
Prieš penkerius metus, atsakydamas į jo kreipimąsi, patriarchas Aleksijus II
palaimino vietos Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyno kapinėse paskyrimą
Aleksandrui Solženicynui palaidoti“, - sakė Maskvos patriarchato išorinių
bažnytinių ryšių skyriaus sekretorius protojerėjas Nikolajus Balašovas.
Tikimasi, kad atsisveikinimo ceremonijoje dalyvaus aukščiausi Rusijos
vadovybės atstovai.
Premjeras Vladimiras Putinas, kuris anksčiau sakė, kad A.Solženicyno
mirtis yra didelė netektis visai Rusijai, taip pat turėtų prieš išvykimą į
Pekino olimpiados atidarymo ceremoniją atsisveikinti su velioniu.
Pirmadienio vakarą gedulingos pamaldos už velionį Aleksandrą Solženicyną
įvyko Šv.Jono Krikštytojo katedroje Vašingtone.
Asmeniškai pažįstamas su A.Solženicynu katedros vyresnysis šventikas
protojerėjas Viktoras Potapovas sakė per pamokslą anglų kalba, kad
„Solženicynas primenąs pranašą“.
Rašytoją nuspręsta pagerbti ir Romoje - naktį į rugpjūčio 6-ąją bus
apšviestas Italijos sostinės simbolis - Koliziejus.
Tam miesto mero Gianni Alemanno sprendimu bus pakeistas
įprastas amfiteatro apšvietimas: vietoj švelnios geltonos šviesos
Koliziejaus arkų viršutiniame aukšte pastatyti prožektoriai skleis baltą
šviesą.
„Aleksandro Solženicno išėjimas - didžiulė netektis ne tik pasaulio
kultūrai, bet ir demokratijai, - sakė G.Alemanno. - Išeina vienas
svarbiausių XX amžiaus liudytojų, neregėtos drąsos žmogus, kuris paskyrė
savo gyvenimą žmogaus orumui ginti“.
„Pranašas mirė savo tėvynėje“, - skelbia antraštė populiariame
dienraštyje „Komsomolskaja pravda“. Vyriausybinis laikraštis „Rossijskaja
gazeta“ A.Solženicyną palygino su garsiu rusų rašytoju Levu Tolstojumi.
„Jis nebuvo iš tų žmonių, kuriuos visi myli ... Bet jis buvo iš tų
žmonių, kurių vaidmens istorijai negalima pervertinti - jis yra ne tik
reikšmingas, jis yra milžiniškas“, - rašo dienraštis „Kommersant“.
„Gulago archipelago“, „Vėžininkų korpuso“ ir kitų kūrinių, papasakojusių
pasauliui apie stalinistines represijas ir milijonų žmonių, „sutrintų į
lagerių dulkes“, likimus, autorius mirė sekmadienį Maskvoje, eidamas 90
metus, nuo ūmaus širdies nepakankamumo.