Palestiniečių nacionaliniu poetu laikomas M.Darwishas, kuris yra 1988
metais paskelbtos nepriklausomybės deklaracijos autorius, pelnė daug
tarptautinių apdovanojimų ir yra laikomas vienu iš garsiausių arabų pasaulio
rašytojų.
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas vadovavo
vidurdienį vykusiai ceremonijai, kurioje dalyvavo aukšti palestiniečių
pareigūnai, arabų kilmės Izraelio parlamento nariai, ir dešimtys garbingų
svečių iš užsienio. Ceremonija vyko M.Abbaso rezidencijoje „Muqataa“ Vakarų
Krante esančiame Ramalos mieste.
„Mūsų tautos istorija yra tavo istorija, Mahmudai. Dėl šio mūsų
susitikimo ji tapo dar labiau išbaiggta ir dar gražesnė, - atminimo kalboje
sakė M.Abbasas. - Mahmudai, tu liksi su mumis, nes simbolizuoji viską, kas
mus vienija.“
Palestiniečių prezidentas taip pat pareiškė tikįs, kad „jo eilėse
išaukštinta vėliava vieną dieną plazdens virš minaretų, bažnyčių ir sienų
Jeruzalėje - kada nors susikursiančios palestiniečių valstybės amžinojoje
sostinėje.“
M.Abbasas pareiškė, kad M.Darwishas kada nors bus palaidotas Šventajame
Mieste (Jeruzalėje) drauge su savo garsiuoju palestiniečių lyderiu Yasseru
Arafatu. Pastarasis buvo palaidotas Ramaloje 2004 metais, o
į jo laidotuvėse susirinko šimtai tūkstančių žmonių.
Palestiniečių vėliava užklotas ir geltonais žiedais papuoštas karstas
buvo vežamas Ramalos gatvėmis į laidojimo vietą šalia miesto Kultūros rūmų.
Pasak palestiniečių policijos, laidotuvių procesiją stebėjo dešimtys
tūkstančių žmonių.
„Darwishas visada buvo palestiniečių kovos simbolis. Jis pasauliui
papasakojo apie mūsų kančias, - sakė 24-erių Riham Beidun, kuri stebėjo
laidotuvių procesiją. - Nebebus kito tokio kaip jis.“
M.Darwishas mirė šeštadienį JAV ligoninėje, sulaukęs 67-erių. Jo mirties
priežastimi tapo komplikacijos po širdies operacijos.
Poeto palaikai pirmiausiai buvo nuskraidinti į Jordaniją. Ten buvo
surengta dvi valandas trukusi ceremonija, kurioje dalyvavo palestiniečių ir
Jordanijos pareigūnai.
M.Darvišas daugelį metų griežtai kritikavo Izraelį ir praeito amžiaus
septintajame dešimtmetį buvo keletą kartų suimtas. Jis išvyko į savanorišką
tremtį 1970 metais, ir daugiau nei 25 metus gyveno Paryžiuje, Maskvoje ir
kelių arabų valstybių sostinėse.
Poetas atgulė amžino poilsio kape, nuo kurio matosi Jeruzalė.
Palestiniečiai tikisi, kad šis miestas kada nors taps sostine jų valstybės,
kurios ilgesį poetas išliejo savo eilėse, kupinose liūdesio dėl tremties ir
praradimų.