Sėkmingai baigusi pirmąjį kursą Dovilė neskubėjo namo, o liko Švedijoje ir
aštuonias savaites vairavo autokrautuvą garsioje švedų kompanijoje.
Per tą laiką uždirbtų pinigų devyniolikmetei užteks ne tik studijoms
Singapūre, bet ir kelionėms po šią šalį, Malaiziją ir Indoneziją.
Vienuolikta klasė - Karlskronoje
D.Bandzaitė mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje.
Vienuoliktoje klasėje pagal moksleivių mainų programą gabi moksleivė
gavo galimybę važiuoti tęsti mokslų į Švediją, Karlskronos uostamiestį.
„Iš pradžių buvo sunku. Per istorijos pamokas beveik nieko
nesuprasdavau, bet po poros mėnesių jau pradėjau šnekėti švediškai.
Gyvenau labai mielų žmonių Gustavssonų šeimoje. Su jais bendrauju iki
šiol“, - pasakoja Dovilė.
Dvyliktą klasę baigusi Klaipėdoje ji nusprendė studijuoti Švedijoje.
Mergina pasirinko ekonomiką su anglų kalbos pakraipa Lundo universitete,
be didesnio vargo įstojo ir sėkmingai baigė pirmą kursą.
„Lundo universiteto studentai ketvirtą semestrą privalo tęsti studijas
angliškai kalbančioje šalyje. Pagal studentų mainų programą buvo
galimybė studijuoti Australijoje, Honkonge, JAV, Singapūre, kurį ir
pasirinkau. Šioje šalyje studijuosiu vieną semestrą“, - pasakoja
Dovilė.
Už mokslą jai mokėti nereikės, tačiau būstu ir maistu tenka pasirūpinti
patiems studentams. Kaip ir Švedijoje.
Pažymėjimas galioja Europoje
Apie ateitį jau dabar galvojanti klaipėdietė nusprendė, kad ji nori ne
tik gerai baigti semestrą, bet po to pakeliauti po Singapūrą ir
aplinkines šalis. O tam reikia nemažai pinigų.
„Mielai būčiau padirbėjusi Lietuvoje, tačiau čia studentams nelengva
gauti normaliai apmokamą darbą, todėl teko pasilikti Švedijoje. Žinojau,
kad IKEA kompanijos įmonėse darbuotojams mokami geri atlyginimai, tačiau
čia įsidarbinti nėra paprasta. Nusiunčiau savo gyvenimo aprašymą, ne
kartą skambinau telefonu, ir pavyko - mane pakvietė pokalbiui“, -
džiaugiasi mergina.
Ji gavo darbą už 100 kilometrų nuo Lundo, mažame Almhulto miestelyje,
kur kažkada buvo atidaryta ir veikia iki šiol pirmoji IKEA parduotuvė.
Vairuotojo pažymėjimą turinčiai klaipėdietei iš pradžių teko keturias
dienas mokytis darbo autokrautuvu teorijos ir praktikos, saugos
taisyklių: „kai parodė filmą, kokių nelaimių gali asitikti, šiek tiek
išsigandau“. Tačiau tai nesutrukdė klaipėdietei išlaikyti egzaminus ir
įgyti teisę vairuoti autokrautuvą iki 10 tonų masės. Šis pažymėjimas
galioja visoje Europoje.
Specialūs batai - privalomi
Dovilė dirbo didžiuliame IKEA sandėlyje. Čia geležinkeliu ir sausumos
keliais atvežamos prekės iš tiekėjų Vokietijoje, Lenkijoje, Kinijoje,
kurios vėliau iškeliauja į IKEA parduotuves visoje Skandinavijoje.
Mergina autokrauvu krovė krovinius iš konteinerių ir vagonų. Į kokią
vietą sandėlyje jas nuvežti, nurodydavo kompiuteris.
Darbo diena trukdavo nuo 6 iki 14,30 val. arba nuo 14,30 val. iki 23
valandos. Per tą laiką būdavo dvi pertraukos - 15 minučių ir
pusvalandžio. Nuo 18 val. atlyginimas padidėja 40 procentų.
„Žmonės man buvo geri, paslaugūs, dažnai paklausdavo, ar viskas
tvarkoje. Darbuotojams duodama apranga - kelnės, marškinėliai,
megztiniai, bet gali vilkėti ir savus drabužius. Tačiau speciali
avalynė - privaloma. Tie batai - atsparūs smūgiams. Net jeigu ant
kojos užvažiuotų krautuvas, bėdos neatsitiktų“, - sako Dovilė.
„Kartais pavargdavau, sunku buvo keltis, kai tekdavo dirbti rytinėje
pamainoje, bet nesigailiu. Manau, dirbsiu ten ir kitą vasarą. Tuomet
bus daug paprasčiau - jie mielai priima patirties jau turinčius žmones.
Turi net sąrašą tokių žmonių, kurie gali laikinai pakeisti atostogauti
išėjusius darbuotojus“, - sako Dovilė.
Už aštuonias darbo savaites D.Bandzaitė gavo daugiau kaip devynis
tūkstančius litų. Atlyginimas sumokėtas ir už tas keturias dienas, kai
mergina mokėsi vairuoti autokrautuvą.