Ar bijantiems komunistų ir islamistų reikia bijoti ir B.Obamos?

Vos pasigirdus kalboms, kad Barackas Obama gali kandidatuoti į JAV prezidentus, amerikiečių elektroninio pašto dėžutes užplūdo žinutės, perspėjančios, kad šalies laukia žlugimas, jeigu jos gyventojai išsirinks teroristą, musulmoną ir užkietėjusį komunistą.

Jei kaltinimas fundamentalizmu ir islamo išpažinimu yra paprasčiausias manipuliavimas iškraipytais faktais, tai šalyje, kurioje nemažai piliečių yra įsitikinę, kad komunizmas šiuo metu klesti Šveicarijoje, Danijoje ar Norvegijoje, pavadinti kandidatą į prezidentus komunistu nėra nieko keista.

Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, kaltinimas komunizmu yra pakankamai rimtas ir nemalonus. Jeigu JAV pradėtų vadovauti komunistinių pažiūrų prezidentas, greta autoritarinės komunistuojančios Rusijos esančiai šaliai tai galėtų reikšti grėsmę valstybingumui. Tačiau nerimauti verta tik tuomet, jei kalbama apie europietišką komunizmo sampratą.

JAV kraštutiniams kairiesiems respublikonai priskiria bet ką, kas ne visuomet sutinka su didžiosiomis korporacijomis arba pasisako už moters teisę į abortus. Pasitaiko, kad žmogus, garsiai pasisakantis, jog vietoj stambaus kavinių tinklo iš principo renkasi smulkiojo verslininko valdomą kavinaitę, tam tikruose JAV visuomenės sluoksniuose gali būti pavadintas komunistu.

Dėl tokios komunizmo sampratos įtarimo šešėlis krenta ir ant B.Obamos bei jo žmonos Michelle šeimos.

Užpernai abu sutuoktiniai uždirbo „tik“ milijoną dolerių. 2005 m. – 1,6 mln. dolerių. Didžiąją dalį jų pajamų sudarė M.Obamos, prestižinės Čikagos universiteto ligoninės administratorės, atlyginimas ir jos vyro pajamos iš parašytų knygų.

Kiek anksčiau abu Obamos kartu uždirbdavo ne daugiau kaip pusę milijono dolerių. Nemažai – darbininko ar viduriniosios klasės atstovo vertinimu, tačiau visiškus grašius, palyginti su didelės korporacijos vadovų algomis. 2004 m. duomenimis, JAV kompanijos vykdantysis direktorius vidutiniškai uždirbdavo po 11,8 mln. dolerių per metus. Tai maždaug 525 kartų daugiau negu vidutinio darbininko alga.

Nei B.Obama, nei jo žmona nėra paveldėję jokių turtų – tą, ką užsidirbo, jie užsidirbo patys. Tuo tarpu respublikonų kandidato Johno McCaino žmonos, stambios alaus kompanijos paveldėtojos, turtas vertinamas daugiau nei 100 mln. dolerių. Sutuoktiniai turi 8-10 namų įvairiose JAV vietose, tarp jų – milijoninės vertės būstų vandenyno pakrantėje.

Rinkiminės kampanijos metu paklaustas, ką laikytų turtingu, B.Obama atsakė, kad JAV vadintis pasiturinčiu gali žmogus, per metus uždirbantis daugiau nei 250 tūkst. dolerių. J.McCaino atsakymas - turtingas tik tas, kuris per metus uždirba 5 mln. dolerių.

Demokratiškoje šalyje, tokioje kaip JAV, natūralu, kad susirungia kandidatas, palaikantis viduriniąją klasę ir kandidatas, pirmiausia žiūrintis didžiųjų korporacijų interesų. Abu dabartiniai kandidatai į JAV prezidentus kaip tik ir atspindi dvi skirtingas stovyklas.

B.Obama įsitikinęs, kad Amerikai seksis geriau, jei finansiškai stipriau laikysis vidurinė klasė, o J.McCainas tvirtina, kad jei didžiosioms korporacijoms verslas eisis sėkmingai, skųstis prastu gyvenimu nereikės ir visai šaliai.

Kiek kitaip yra su tariamu “faktu”, esą B.Obama yra musulmonas, pasiųstas sunaikinti Amerikos. Šiomis spekuliacijomis nueita taip toli, kad net toks leidinys, kaip „Christian Science Monitor“, leido sau pasvarstyti, kas atsitiktų Amerikai, jei ją imtų valdyti persivertėlis musulmonas.

“Faktų”, kad B.Obama praktikuoja islamą, apstu ir Lietuvoje, kur nepakantumą galima sukurstyti vien tuo, kad kandidatas į JAV prezidentus yra juodaodis.

Tariamą B.Obamos musulmoniškumą paneigė net aukščiausi JAV žydų lyderiai, paprastai įtariai žiūrintys į bet kurį asmenį, siejamą su islamu. B.Obama, priešingai nei teigia kai kurie jo kritikai, gimė ne Kenijoje ir ne Indonezijoje, bet Havajuose, Jungtinėse Valstijose.

Pirmą kartą savo tėvo gimtinėje Kenijoje jis apsilankė tik baigęs bakalauro studijas. Jei B.Obama būtų gimęs užsienyje, pagal JAV įstatymus, jis apskritai negalėtų kandidatuoti į prezidentus.

Demokratų kandidato į prezidentus motina – baltaodė amerikietė Ann Dunham, tėvas Barackas Obama vyresnysis – juodaodis iš Kenijos. Jis šeimą paliko, kai sūnui buvo vos dveji metai. Antrą ir paskutinį kartą JAV senatorius savo tėvą matė būdamas 10 metų. B.Obama vyresnysis Harvardo universitete įgijo magistro laipsnį, vėliau grįžo į Keniją, kur trumpai dirbo vyriausybės sistemoje. 1982 m. jis žuvo automobilio avarijoje.

Tiek kiti B.Obamos vyresniojo vaikai, tiek pats senatorius tvirtina, kad nors jo tėvas gimė musulmonų šeimoje, atvykęs į JAV jis nusivylė religija ir tapo netikinčiuoju.

Kontroversiškiausias senatoriaus gyvenimo laikotarpis – keleri ankstyvos vaikystės metai, praleisti Indonezijoje su motina ir antruoju jos vyru Lolo Soetoro. Nuo šešerių iki dešimties metų jaunasis B.Obama lankė pradinę mokyklą musulmonų dominuojamoje Džakartoje. Pasklidus kalboms, kad būsimasis kandidatas į prezidentus galėjo lankyti muslmonišką medresė ten CNN televizija nusiuntė reporterį.

Reporteris apsilankė Basukio mokykloje ir išsiaiškino, kad tai – nereliginė valstybinė mokykla. Nors joje dominuoja musulmonai, ją lankė ir tebelanko krikščionys, budistai bei konfucianizmo išpažinėjai. Kaip CNN sakė mokyklos direktorius, mokslas čia atsietas nuo religijos, ir islamas pamokų metu nėra propaguojamas.

Šią informaciją JAV ambasadai Džakartoje patvirtino ir Indonezijos pareigūnai. Tiesa, esama faktų, kad B.Obama vaikystėje galbūt lankydavosi mečetėje kartu su savo patėviu. Pats kandidatas į prezidentus šį faktą neigia.

Kad ir kaip ten būtų, nėra jokių įrodymų, jog nuo dešimties metų Havajuose gyvenęs B.Obama būtų turėjęs kokių nors ryšių su islamu. Ankstyvoje jaunystėje būsimasis senatorius nebuvo tikintis.

Vėliau, maždaug 20 metų, jis priklausė juodaodžių dominuojamai krikščioniškai “Trinity United Church of Christ” bažnyčiai, iš kurios pasitraukė, kai šiemet paaiškėjo radikalios pastoriaus Jeremiah Wrigtho pažiūros.

Nors draugai ir pažįstami B.Obamą apibūdina kaip labai religingą žmogų, kai kurie oponentai tikina, kad dėl politinių priežasčių jis galėjo prisijungti prie afrocentrinės bažnyčios – esą tai jam padėjo kopti politinės karjeros laiptais protekcijomis ir korupcija garsėjančioje Čikagoje, nes užtikrino juodaodžių elito paramą.

Kaip yra rašęs dienraščio „The New York Times“ korespondentas Ryanas Lizza, nors B.Obama daug kalba apie būtinybę pakeisti esamą JAV politinį mechanizmą, visa jo politinė karjera rodo puikų sugebėjimą žaisti pagal nusistovėjusias taisykles.

Būtent dėl to, jei būtų išrinktas prezidentu, demokratų senatorius nuvils tiek komunistuojančius gerbėjus, tiek konspiracines teorijas mėgstančius dešiniuosius radikalus. Todėl bijoti B.Obamos pirmiausia reikia jo politiniams oponentams – ne kaip komunisto ar musulmono, bet kaip rimto, politinio žaidimo taisykles išmanančio, konkurento.