72 metų J.McCainas, kuris būtų seniausias kadenciją pradedantis
prezidentas per visą JAV istoriją, nuėjo ilgą kelią valdžios viršūnės link
ir ketvirtadienį paskelbė, kad yra pasirengęs dar kartą kovoti už savo šalį,
tik dabar jau - valdžios koridoriuose, o ne kruvino mūšio lauke.
„Neatsisakau geros kovos“, - partijos suvažiavime Sent Pole oficialiai
sutikdamas tapti jos kandidatu į prezidentus sakė J.McCainas, kuris scenoje
pasirodė apšviestas prožektoriaus, po filmuko apie jo didvyrišką praeitį -
tada, kai jis buvo Vietnamo karo belaisvis, „žmogus, kuris stiprybės
pasisėmė mažytėje, drėgnoje ir šaltoje kameroje toli nuo namų“.
„Dėl priežasčių, kurias žino tik Dievas, per savo gyvenimą patyriau
nemažai sunkių (kovų). Bet išmokau vieną svarbią pamoką ... Galiausiai ne
taip svarbu, kad gali kovoti. Tai, už ką kovoji, yra tikrasis išmėginimas“,
- sakė J.McCainas, kuris per JAV prezidento rinkimus lapkričio 4 dieną
varžysis su demokratų kandidatu Baracku Obama.
Savo varžovą J.McCainas įspėjo, kad jo kova yra asmeninė, subrendusi
nelaisvėje Vietname, po to, kai 1967-ųjų spalį buvo numuštas jo lėktuvas.
„Nesiekiu prezidento (posto) dėl to, jog manau esąs palaimintas tokia
asmenine didybe, kad istorija išskyrė mane mūsų šaliai išgelbėti, tą
valandą, kai jai to reikia, - sakė J.McCainas, aiškiai įgeldamas B.Obamai
dėl jo stiprėjančio kultinės asmenybės statuso. - Mano šalis išgelbėjo mane.
Mano šalis išgelbėjo mane, ir aš negaliu to pamiršti. Kovosiu už ją iki savo
paskutinio atodūsio ir tepadeda man Dievas“.
Ovacijos, palydėjusios jo žodžius sausakimšame 20 tūkst. vietų centre
„Xcel“ Sent Pole, vainikavo ilgą jo tarnavimo savo šaliai karjerą.
Per daugiau kaip du darbo Kongrese dešimtmečius nuo pat pirmojo išrinkimo
1982-aisiais, J.McCainas kitų Kongreso narių - ir respublikonų, ir demokratų
- pagarbą užsitarnavo nenuilstama kova su korupcija, draugų protegavimu ir
lėšų švaistymu.
Tačiau Arizonai atstovaujančio senatoriaus būdas ir pasirengimas
nepaisyti partijos linijų, jei to reikia tikslui pasiekti, taip pat pelnė
jam maištingo, savarankiškų pažiūrų politiko reputaciją, o kai kurie jo
partijos nariai su tam tikru nerimu laukia, ką jis darys dabar.
Ketvirtadienį sakydamas kalbą partijos suvažiavime didžiausią dėmesį jis
skyrė įdomiai savo gyvenimo istorijai, bandydamas įtikinti rinkėjus, kad
turėdamas tokią patirtį yra geriausiai pasirengęs būti vyriausiuoju
ginkluotųjų pajėgų vadu.
„Vietname, kur užmezgiau artimiausias savo gyvenimo draugystes, kai kurie
tų draugų niekada negrįžo namo drauge su manimi. Nekenčiu karo. Jis
neįsivaizduojamai siaubingas, - sakė jis. - Siekiu prezidento posto tam, kad
apsaugočiau šalį, kurią myliu, ... kad kitos šeimos nerizikuotų savo
mylimaisiais kare, kaip mano šeima“.
„Pasinaudosiu visa savo patirtimi, (įgyta) su pasauliu ir jo lyderiais,
ir visais mūsų turimais įrankiais - diplomatiniais, ekonominiais, kariniais
ir mūsų idealų galia, - kad padėčiau pamatus stabiliai ir tvariai taikai“, -
žadėjo jis.
Pateisindamas savo, kaip žmogaus, kuris veikia vadovaudamasi intuicija ir
dažnai veikia greitai, be didelių svarstymų, įvaizdį, jis praėjusią savaitę
pamėtėjo tikrą politinę bombą - savo kandidate į viceprezidentus pasirinko
nelabai žinomą Aliaskos gubernatorę Sarah Palin, kuri sužavėjo
eilinius partijos narius, nors jai ir teko atlaikyti sensacingų naujienų
apie ją bangą.
Vis dėlto kol kas neaišku, ar jai pavyks patraukti moteris į J.McCaino
pusę.
Jei J.McCainas laimės, iš dalies tai nulems jo maištingumas, kurį jis
demonstravo visą gyvenimą.
J.McCainas gimė 1936 metų rugpjūčio 29 dieną Panamos kanalo zonoje, kurią
tuo metu administravo Jungtinės Valstijos. Ir jo senelis, ir tėvas buvo
karinio jūrų laivyno karininkai, tad nenuostabu, kad jis būdamas 17-os
įstojo į karinio jūrų laivyno akademiją.
Tačiau nenuostabu ir tai, jog žmogus, kurį vos dvejų metų motina kartą
turėjo įmesti į šalto vandens vonią, kad atvėsintų jo pyktį, JAV karinio
jūrų laivyno akademijoje Anapolyje vadovavo tvarkos drumstėjų grupei.
1958 metais jis baigė akademiją ir pradėjo tarnybą kariniame jūrų
laivyne. 1967-aisiais jis, kaip pilotas veteranas, tarnavo lėktuvnešyje „USS
Forrestal“ prie Vietnamo krantų. Tada jam teko pažvelgti mirčiai į akis.
Jam rengiantis pakilti bombardavimo misijai virš Šiaurės Vietnamo, į jo
lėktuvo kuro bakus pataikė atsitiktinai iš kito lėktuvo paleista raketa.
J.McCaino lėktuvas sprogo ir užsiliepsnojo, o būsimasis kandidatas į JAV
prezidentus išsigelbėjo užsiropštęs ant lėktuvo „nosies“ ir nušokęs ant
laivo degančio denio. Per tą incidentą, kuris buvo vadinamas didžiausia su
kovos veiksmais nesusijusia nelaime per JAV karinio jūrų laivyno istoriją,
žuvo 134 ir buvo sužeisti dar keli šimtai žmonių.
Po trijų mėnesių J.McCaino gyvenimas pasikeitė visiems laikams. Per
Hanojaus bombardavimą į jo lėktuvą pataikė raketa ir jis turėjo
katapultuotis. Šio manevro metu jis prarado sąmonę ir susilaužė rankas bei
koją. Jis nukrito į Hanojaus ežerą, iš kurio jį ištraukė įpykusi minia.
Kažkas šautuvo buože sulaužė jam peties kaulus, kažkas badė jį durtuvais.
Jis buvo uždarytas liūdnai pagarsėjusiame ir „Hanoi Hilton“ pramintame
kalėjime, kur išbuvo pusšeštų metų.
Jis buvo kankinamas, daugiau kaip dvejus metus praleido vienutėje, bet
nepasinaudojo proga išeiti iš to kalėjimo anksčiau už kovos draugus, kurie
čia buvo uždaryti pirma jo.
Nors jo kampanijos pareigūnai tvirtina, kad jo, kaip kariškio ir
veterano, kvalifikacija būti vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vado karo metu
yra nepriekaištinga, konservatyvųjį sparną papiktino jo pozicija dėl
finansinių reformų ir imigracijos.
Jis nepritaria bet kokiam kankinimų naudojimui JAV „kare su teroru“.
Tačiau daugelyje kitų sričių jis liko užkietėjęs konservatorius,
nepritariantis abortams, gėjų santuokoms ir griežtesnei ginklų kontrolei.
Jo pirmoji žmona Carol per automobilio avariją tapo neįgali, o
J.McCainas pripažįsta, kad skyrybas nulėmė jo „klaidžiojimai“.
1980 metais J.McCainas vedė turtingą alaus daryklos paveldėtoją iš
Arizonos Cindy. Kandidatas į prezidentus iš dviejų santuokų turi
septynis vaikus, kurių trys yra įvaikinti.
J.McCainas taptų seniausiu žmogumi, išrinktu pirmai kadencijai
Baltuosiuose rūmuose. Nors gydytojai pareiškė, kad jo sveikata gera, jis yra
sirgęs odos vėžiu.
J.McCaino, kuris 2000 metais taip pat kovojo dėl respublikonų paskyrimo
kandidatu į JAV prezidentus, bet pralaimėjo tuometiniam Teksaso
gubernatoriui George'ui W.Bushui, kampanijai būdingas
tradicinis drąsos ir garbės motyvas, kuris lapkričio 4-ąją turėtų tapti
kontrastu B.Obamai.
J.McCaino kritikai akcentuoja jo daugiausia konservatyvų balsavimą Senate
ir politinį įvaizdį, kuriam pakenkė jo prisipažinimas dėl prasto ekonominių
klausimų išmanymo ir sąsajų su buvusiu priešininku G.W.Bushu.
„Johno McCaino gyvenimas yra tarnybos, (iškeltos) aukščiau savęs,
istorija, - antradienį Respublikonų partijos suvažiavimui sakė G.W.Bushas. -
Jis pasirengęs vadovauti šiai šaliai“.