Atsisveikinime su velione dr. Viktoras Stankus pristatė išsamią ir labai įdomią A.Balašaitienės kaip rašytojos, poetės biografiją:
Aurelija Marija Žizniauskaitė Balašaitienė-Žitkuvienė gimė 1922 m. rugsėjo
25 dieną Lietuvoje. Ji buvo rašytoja, publicistė,
žurnalistė, poetė, pedagogė; didelės erudicijos ir inteligencijos asmenybė,
išskirtina moteris ir pasišventusi lituanistė.
Daug kas prisimins „Hotel
Aurelija" - tai Aurelijos (taip ji norėjo neformaliai būti vadinama) namai,
kuriuose ji priimdavo, vaišindavo, net apnakvydindavo rašytojus, literatus
(tarp jų ir Brazdžionį, Santvarą, Gustaitį ir kitus) ir meninkus, muzikus. Ji neatstumdavo jaunimo, kuriam jos durys visada buvo atviros.
Išeivijoje gyvendama Amerikoje, Klyvlende, Aurelija Balašaitienė parašė romanus
„Skirtingi uostai", „Gaisro pelenuose", „Užburtame rate", „Vidurnakčio
serenada", išeivijos savaitinio laikraščio „Dirva" premijuotą romaną
„Raudonas automobilis", romanus „Skeveldros", „Žarijos ir pelenai". Noveles
„Juodoji ponia", „Susitikimas pamary".
Parašė libretą muzikinei dramai
„Vilniaus pilies legenda", statytą lietuvių meno ansamblio „Dainava" (kompozitorius Aloyzas Jurgutis). Priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, buvo
„International Press Club" nare.
Išleido poezijos, sukurtos nuo 1947 m.
Vokietijoje iki 2000 m. Klyvlende rinkinį „Tarp Dviejų Tėvynių", tarp
kurių yra baladė „Vytauto Priesaika" ir eilėraštis anglų kalba „Why", už
kurį 1988 m. Aurelija laimėjo Golden Poet Award iš Ohajo poetų asociacijos.
Kaip pedagogė mokė anglų kalbos (puikiai mokėjo penkias kalbas)
tremtinių stovykloje Vokietijoje, o atvykusi į JAV vyskupo M.Valančiaus ir
šv.Kazimiero lituanistinėse mokyklose.
Rašė „Tėviškės Žyburiuose", „Aiduose", „Drauge", „Dirvoje", „Darbininke", „Skautų
Aide". Lietuvai atgavus nepriklausomybę rašė jos žurnaluose, laikraščiuose.