Vasarą viename interviu 61 metų vyras buvo prisipažinęs, kad „virto bomželiu“ - talentą paskandino alkoholis.
V.Šinkariukas Kauno Valstybinio dramos teatro Didžiojoje scenoje bus pašarvotas rytoj po pietų, 16 valandą.
Atsisveikinimas su mirusiu aktoriumi įvyks trečiadienį 12 val. Po to gedulinga procesija pajudės į Kauno pakraštyje esančias Romainių kapines, kur velionis bus palaidotas.
„V.Šinkariukas dažnai užsukdavo pas mus į teatrą, santykiai su juo nebuvo nutrūkę. Jis žinojo, kad tai jo teatras, kur jis visada gali užeiti, bus išklausytas, gaus pagalbą", - lrytas.lt sakė Kauno Valstybinio dramos teatro atstovė spaudai Margarita Pilkaitė.
Į Kauno valstybinio dramos teatro aktorinio meno studiją V.Šinkariukas įstojo 1965-aisiais. Po metų jis tapo Kauno valstybinio dramos teatro aktoriumi.
1974 metais menininkas baigė Maskvos N.Lunačiarskio teatrinio instituto (GITIS) neakivaizdinį skyrių. 1986 metais Kauno dramos teatre debiutavo kaip režisierius su spektakliu Nikolajaus Koliados „Ragatkė“. Už kūrybą jis buvo pelnęs įvairių teatro premijų.
1994-1996 metais vadovavo Kauno aukštesniajai teatro mokyklai.
Tarp daugybės vaidmenų - dailininkas režisieriaus Jono Jurašo spektaklyje „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.), piemuo režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje „Oidipas karalius“ (2002 m.), Dornas režisieriaus Jono Vaitkaus „Žuvėdroje“ (2001 m.).
***
Aktorius E.Stancikas: „Neduok, Dieve, tokio likimo niekam“
Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas tikina, kad nepaisant dramatiškų likimo vingių bei alkoholizmo liūno, V.Šinkariukas žmonių atmintyje turi išlikti didžiu artistu.
„Žinia apie mūsų kolegos Viktoro Šinkariuko mirtį sukrėtė visą teatro kolektyvą. Juolab, kad ryšiai su juo buvo išlikę iki pat paskutinės akimirkos. Ypač Viktoru rūpinosi kolegos Viktoras Valašinas, Albinas Budnikas. Visai neseniai buvo sutarta, kad Viktoras kurį laiką pagyvens slaugos namuose, kuriame jis atgautų jėgas", - lrytas.lt sakė Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Pasak E.Stanciko, paskutiniais metais V.Šinkariuką stipriai paveikė prieš kurį laiką įvykdyti du užpuolimai, kurių metu aktorius patyrė ypač sunkias galvos smegenų traumas.
„Deja, veiksmai kartais būdavo nenuspėjami: sutrikusi atmintis, prarastas savikritiškumas. Savotiškai išsiderinusi psichika diktavo tokį gyvenimo būdą, išgėrimą. Dėl to jis nebegalėjo įgyvendinti savo pašaukimo, negalėjo vaidinti", - liūdnai konstatavo E.Stancikas.
V.Šinkariuką pažinoję teatralai sakė kolegai padėję, nes sutarė draugiškai.
„Viktoras buvo labai bičiuliškas, visą savo gyvenimą atsigręžęs į žmones, pasirengęs bet kam ir bet kada padėti. Todėl ir visi kiti su juo bendravo, nenusisuko", - kalbėjo velionio kolegos.
„Paskutiniais metais buvo visko, - ir nesupratimo, ir nesusikalbėjimo. Visi suprato, kad girtavimas jį žudo. Tačiau niekas neįstengė jo sustabdyti, o ir pats Viktoras nesuvokė, kad gyvenimą būtų galima kitaip gyventi", - pasakojo E.Stancikas.
Kauno Valstybinio dramos teatro vadovas sakė, kad pasklidus naujienai apie V.Šinkariuko mirtį, niekam net nekilo abejonių, kad jį, kaip vieną geriausių Lietuvos teatro artistų, būtina pašarvoti scenoje.
„Žmonių atmintyje Viktoras turi išlikti didžiu artistu, o ne likimo smūgių palaužtu žmogumi. Neduok, Dieve, tokio likimo niekam...", - sakė E.Stancikas.