Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos viršininkas V.Černevičius juokauja, kad nuo dažnų maudynių jam tarp galūnių pirštų jau seniai turėjo išaugti plėvės.
Vilniečio gyvenimas aukštyn kojomis apvirto 2000-aisiais. Po to, kai 112 kilogramų svėręs vyras nuvažiavo į sveikatos mokyklą Palangoje.
„Jaučiau, kad reikia važiuoti į tą mokyklą, nes sveikata prastėjo – buvo sunku kvėpuoti, vis dažniau norėjosi prisėsti“, – prisiminė Eismo priežiūros tarnybos viršininkas.
Nenuostabu. Tuo metu vyras gyveno visai kitaip – neįsivaizdavo savo gyvenimo be mėsos, o vakare sugrįžęs iš darbo nusiaubdavo šaldytuvą.
Dabar jis nebeprisimena, kada sirgo.
Pasijuto tarsi ant sparnų
- Kas pasikeitė nuvykus į Palangą?
- Nuo mažų dienų mums buvo kalama į galvą, kad suprakaitavus maudytis negalima – susirgsi. Palangoje iš ryto termometro stulpelis rodė 14 laipsnių šalčio.
Pasimankštinome, o tada suprakaitavęs niurktelėjau į eketę. Ir nesusirgau, nors sustirusius kojų pirštus jausti pradėjau tik įveikęs du kilometrus ir pasiekęs viešbutį.
Panirimas į šaltą vandenį aktyvina smegenis, padeda susikoncentruoti. Bet nieko nereikia daryti prieš savo valią, tam būtina nusiteikti. Kitaip tikrai galima peršalti.
Gavau ir daug vertingų patarimų, kaip tinkamai maitintis. Dabar viską derinu su daržovėmis, vakare išsiverdu košių, kurios gerina virškinimą.
Atsisakiau duonos, nebevalgau po 18 valandos, nes tiesiog nenoriu.
Anksčiau, būdavo, sugrįžti namo, nori valgyti. Tada gali net ir visą naktį prie šaldytuvo prarymoti. Vėliau graužiesi, kad pasidavei silpnumui, nesusilaikei ir prisivalgei, kad storėji. Užburtas ratas.
Dabar žinau – nueiti nuo stalo reikia jaučiant alkį, o jei pavalgius norisi miego, tai pirmas požymis, kad persivalgei.
Laikydamasis naujų išmoktų taisyklių per du mėnesius atsikračiau 18 kilogramų. Pasijutau tarsi ant sparnų.
Iki tol buvau nervingas – bendradarbiai manęs prisibijodavo. Maudynės ir suderinta mityba mane apramino.
- Ar lengva buvo pakeisti gyvenimo būdą?
- Toje mokykloje buvo nelengva. Mėgau mėsą, aštrius prieskonius – tokius, kad vien pauosčius akys ant kaktos šoka.
O sveikatos mokykloje maistas buvo prėskas. Dvi savaites valgėme vien daržoves, košes.
Buvo labai sunku, bet viskas priklauso nuo nusiteikimo.
Kuo šalčiau, tuo smagiau
- Iki šiol maudotės vandens telkiniuose ištisus metus?
- Taip. Neįsivaizduoju be šalto vandens nė vieno ryto ar vakaro. Dušą pradedu karštu vandeniu, o baigiu šaltu.
Lieju tol, kol oda sustingsta, į ją įsisunkia šaltis. Tuomet net lauke neperšalsi 12 valandų.
Esu ramus iki vakaro.
Savaitgaliais stengiuosi ištrūkti į kaimą Dzūkijoje. Mėgstu maudytis Merkyje – tuo šiurpinu vietinius gyventojus. Pavyzdžiui, jie – su paltais, striukėmis, o aš ant keturračio motociklo lekiu vilkėdamas tiktai sportines kelnes.
Kuo šaltesnis vanduo, tuo įdomiau. Ežero vanduo taip neatgaivina. Merkyje galiu maudytis ir maudytis.
Paprastą dieną po darbo mėgstu nuvažiuoti prie ežero, esančio netoli namų.
Visą žiemą vaikštau marškiniais trumpomis rankovėmis, nes man tiesiog nešalta.
- Bet urologai tvirtina, kad šaltas vanduo gali pakenkti antrajai vyro širdžiai – prostatai.
- Manau, kad nelabai tuo vyro sveikatą išsaugosi. Tai padaryti gali tik moteris. Dėl užsistovėjusių skysčių daugelį užklupo vėžys, o dėl šalto vandens – dar nė vieno.
Apskritai neveiklumas nieko gera neduoda.
- Gal savo pavyzdžiu įkvėpėte ir kitus?
- Nelabai. Mano bendraamžė žmona Aušra ir 24 metų sūnus Marius į šaltą vandenį nieku gyvu nelįstų.
Tačiau maudytis pavyko ištempti vieną Vidaus reikalų ministerijos pareigūną. Po ilgų įtikinėjimų, kad po to tikrai nesusirgs, jis pagaliau pasidavė.
Stuburas – opi vieta
- Sportuojate?
- Anksčiau bėgiojau. Dabar, kaip ir daugelis dirbančių sėdimą darbą, turiu bėdų dėl stuburo. Namuose turiu treniruoklių salę, bet vis neprisiruošiu į ją užsukti. Guodžiu save, kad rytoj – būtinai.
- Ar turite dar kokių nors sveikatos problemų?
- Stuburas – vienintelė opi vieta. Šiaip esu sveikas.
- Vadinasi, medicinos įstaigų durų nepraveriate?
- Dėl stuburo lankiau masažo seansus. Padėjo pusei metų.
Be to, mums, policininkams, kasmet privaloma pasitikrinti sveikatą.
Kitaip medikai manęs nematytų. Nėra ko ten lakstyti.
- Negi vaikystėje nepatyrėte jokių traumų?
- Buvau gana ramus vaikas. Be to, tėvai paspausdavo. Gal todėl dabar norisi paišdykauti.
Dažnai prasiskeldavau galvą, susitrenkdavau nosį. Būdamas vyresnis įkritau į bebro olą. Lūžo dešinė koja, sąnarys išniro, trūko raiščiai.
Į ligoninę kreipiausi tik po dviejų dienų. Koją sugipsavo, ir per šešias savaites ji sugijo.
Kitąkart žiemą ėjau susikišęs į kišenes rankas. Paslydau, įskilo rankos kaulas.
Tačiau viso to nelaikau rimtomis traumomis, o ir jokių padarinių nejaučiu.
Darbe – jau šeštą ryto
- Kaip kovojate su stresu?
- Važiuoju į gamtą, pabūnu vienas. Pūkšt į ežeriuką, ir problemos kaip nebūta – jokio streso ir blogos nuotaikos.
- Miegas – taip pat sveikatos šaltinis. Kiek valandų jums reikia, kad pailsėtumėte?
- Man užtenka trumpai pamiegoti. Guluosi apie 23 valandą. Darbe reikia būti 8 valandą, tačiau būnu jau šeštą.
Jeigu reikėtų būti šeštą, būčiau ketvirtą.
Esu vyturys, veikliausias iš ryto, todėl stengiuosi ryte atlikti visus darbus. Dievinu darbą tyloje, kai dar nieko aplink nėra.