Šiais mokslo metais vieną sportiškiausių Lietuvos vidurinių mokyklų lanko nemažai tituluotų sportininkų.
Vienuoliktokas Algirdas Bendaravičius – šių metų pasaulio jaunių irklavimo sidabro medalio laimėtojas. Dešimtoje klasėje mokosi net 4 Europos jaunučių (iki 16 m.) krepšinio čempionai – Taurantas Tamošiūnas, Tomas Urbonas, Rolandas Jakštas ir Lukas Žemaitis. Iš viso čia mokosi net 12 A.Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinių, tarp kurių yra atvykėlių iš įvairių Lietuvos vietovių.
Šios klasės suoluose sėdi ir didelis būrys perspektyvių
futbolininkų ir rankininkų – Nacionalinės futbolo akademijos ir
Lietuvos olimpinio sporto centro auklėtinių. Dar dviejose klasėse
– aštuntoje ir devintoje – mokosi jaunesni, bet ne mažiau
perspektyvūs futbolininkai. Talentingiausi sportininkai mokosi pagal
atskirą tvarkaraštį. Jie tris dienas per savaitę treniruojasi po
du kartus.
„Laikinosios sostinės“ interviu – su mokyklos direktoriumi
Vladu Janiūnu.
Kliūtis – skaityti lietuviškai
- Šiais metais jūsų vadovaujamoje mokykloje galėjo mokytis net 5 Europos jaunučių krepšinio čempionai. Čia norėjo mokytis ir Ispanijoje gyvenantis Arvydo Sabonio sūnus Tautvydas. Jis neapsiriko pasirinkęs Lietuvos jaunučių rinktinę, su kuria iškovojo aukso medalį. Kodėl vis dėlto T.Sabonis nepasiliko Kaune, o vėl išvyko į Malagą?
- Birželio mėnesį Kaune buvau susitikęs su Ingrida Saboniene ir sutarėme, kad jos sūnus pasiliks Kaune. Moteris pareiškė labai norinti, kad sūnus gautų Lietuvos ugdymo įstaigos brandos atestatą, kuris galioja visame pasaulyje.
Ispanišką mokyklą lankantis ir puikiai kalbantis šios šalies ir anglų kalbomis Tautvydas moka bendrauti ir lietuviškai. Tačiau vaikinas silpnai skaito mūsų gimtąja kalba, todėl jam būtų keblu mokytis iš lietuviškų vadovėlių.
Aš jau buvau susitaręs su atskirų dalykų mokytojais, kurie irgi buvo entuziastingai pasišovę papildomai padirbėti su T.Saboniu. Mokyklai būtų teigiamas įvaizdis, jei joje mokytųsi visų laikų geriausio Lietuvos krepšininko sūnus, kuris irgi nori gerai išmokti savo tėvų kalbą.
T.Sabonio laukia po metų
- Kodėl vis dėlto Tautvydas neliko Kaune?
- Pačiam man neteko pasikalbėti su Tautvydu, tačiau iš kitų žmonių girdėjau, kad jis – protingas, imlus šiuolaikinis jaunuolis.
Man patiko, kad jis yra ir kuklus, savo elgesiu nepabrėžia, kad jo tėvas – legendinis Arvydas Sabonis.
Įvairių šalių žurnalistai buvo apspitę Tautvydą, bandė lyginti jį su garsiuoju tėvu, bet vaikinas kartojo tą patį: jam dar labai daug reikia treniruotis, kad bent kuo nors būtų panašus į savo tėvą.
Jaunučių rinktinėje T.Sabonis irgi nevaikščiojo užrietęs nosies ir tvirtino, kad yra geresnių krepšininkų nei jis.
Kai viskas lyg ir buvo sutarta dėl Tautvydo mokymosi mūsų mokykloje, Saboniai nutarė, kad sūnui geriau grįžti į Ispaniją ir ten mokytis, nes čia jam gali kilti keblumų dėl rašytinės kalbos barjero.
Aš patariau Ingridai Sabonienei įsigyti pradinių klasių lietuviškų knygelių, iš kurių Tautvydas galėtų išmokti gerai skaityti ir rašyti.
Jei vaikinas norės, jis tikrai sugebės suderinti mokslą ispaniškoje mokykloje su savarankišku mokymusi lietuviškai. Galbūt jau ateinančiais metais šis krepšininkas galėtų sėsti į mūsų mokyklos suolą.
Prieš tai jam dar reikėtų išlaikyti specialius Švietimo ir mokslo ministerijos testus, kurie leidžia įsitikinti, ar mokinys atitinka pasirinktos klasės mokymo žinių lygį.
Nerūpi kylančios žvaigždės
- Pats buvote garsus treneris. Kokią įžvelgiate aktyviai sportuojančių mokyklos mokinių ateitį?
- Šviesią. Dabartiniai Europos jaunučių čempionai šį titulą pelnė sutriuškinę varžovus dideliais taškų skirtumais. Po dvejų metų jie atstovaus šalies jaunių rinktinei ir taip pat bus favoritai aukštesnio rango turnyruose.
Euforija neatslūgsta, mūsų nacionalinės krepšinio komandos turi puikią pamainą, bet aš matau ir problemą.
Pernai kartu su Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos vadovais parašėme raštą Kūno kultūros ir sporto departamentui ir, tarpininkaujant Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) ir Olimpiniam sporto centrui, prašėme kad 3 – 4 patiems perspektyviausiems mūsų mokymo įstaigos auklėtiniams, lankantiems A.Sabonio krepšinio mokyklą, būtų skirta lėšų gyventi ir maitintis.
Mums buvo atsakyta, kad kažkoks Kūno kultūros ir sporto departamento nutarimas neleidžia skirti lėšų privačių krepšinio mokyklų auklėtiniams.
Tai nenormalus dalykas, nes po 4 – 5 metų dauguma šių vaikinų žais Lietuvos vyrų rinktinėje ir su ja garsins mūsų šalį. Po pergalių sporto funkcionieriai kartu su žaidėjais vėl puls fotografuotis ir šildytis šlovės spinduliuose.
Net 80 procentų Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos ir Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos auklėtinių yra įvairaus amžiaus šalies rinktinių nariai. Argi normalu, kad šioms žaidėjų kalvėms ir Lietuvos krepšinio federacija neskiria nė cento?
Maža to, LKF nesilaiko švietimo ir mokslo ministro įsakymo, pagal kurį mokiniai į visus sporto ir turizmo renginius turi vykti tik su mokymo įstaigų vadovų leidimais.
Federacija raštu kreipiasi tik į sporto mokyklas, tačiau vaikai yra pirmiausia mokiniai, o ne tik sportininkai. Jei, neduokdie, jiems kelionėje atsitiktų nelaimingas atsitikimas, visa atsakomybė kristų ant mokyklų vadovų galvų. Tokios praktikos reikia nedelsiant atsisakyti. Turime gerbti vieni kitų pareigą ir darbą.