Jau iš anksto apgaubtas tokių veikėjų, kaip pilietinių teisių judėjimo
lyderis Martinas Lutheris Kingas ir prezidentas
Johnas F.Kennedy, mantijomis, demokratas B.Obama su
vilties, vienybės ir pokyčių žinia uždegė savo šalį ir visą pasaulį.
Tuomet, kai 2007 metų vasarį Springfilde Ilinojuje ant seno valstijos
kapitolijaus laiptų pradėjo savo „neįtikimą žygį“, B.Obama buvo laikomas
autsaideriu.
Tačiau pasitelkdamas savo nesenkančią energiją ir entuziazmą jis susirėmė
su politine aukštuomene, per partijos pirminius rinkimus įveikė buvusią
pirmąją ponią Hillary Clinton, pakeitė supratimą, kad
Amerika dar nepasirengusi balsuoti už juodaodį prezidentą, ir nugalėjo
respublikonų puolamąją mašiną.
Vos prieš ketverius metus B.Obama buvo tik mažai žinomas, bet
charizmatiškas, nuolat besišypsantis Čikagos politikas, pasakęs įspūdingą
kalbą 2004 metų Demokratų partijos suvažiavime.
„Nėra juodosios Amerikos ir baltosios Amerikos, ispanakalbių Amerikos ir
azijiečių Amerikos - yra Jungtinės Amerikos Valstijos“, - tada paskelbė jis.
Su ta žinia jis įžiebė naują užsidegimą ir jaudulį visoje šalyje -
nusivylusioje tais pačiais senais politinės scenos veidais, pykstančioje dėl
ekonomikos krizės ir pavargusioje nuo Irako karo.
Nepaisydamas nepalankių prognozių, 47 metų senatorius iš Ilinojaus
pakeitė tradicinį įsivaizdavimą apie tai, kaip apmokama sėkminga prezidento
rinkimų kampanija: jis pasitelkė internetą, kuris jo rankose tapo galingu
lėšų rinkimo įrankiu.
Jo kampanija taip pat subūrė didžiulę paprastų žmonių organizaciją, ypač
- rinkimams svarbiose valstijose, kuri galiausiai ir suteikė jam lemiamą
postūmį Baltųjų rūmų link.
Taip žaibiškai iškilęs B.Obama, regis, realizuoja seniai puoselėtas
svajones, kad Jungtinės Valstijos galbūt jau imasi užversti šimtmečius
trukusios rasinės atskirties istorijos puslapį.
B.Obama, kurio tėvas yra juodaodis iš Kenijos, o motina - baltoji iš
Kanzaso, stengėsi pakilti virš rasinio klausimo ir pristatyti save, kaip visų
amerikiečių kandidatą.
Tačiau antradienį pasiekta svaiginanti pergalė jam liks ir maloni, ir
liūdna, nes jo triumfo išvakarėse mirė moteris, kuri jį augino ir kuri
įskiepijo jam tikėjimą, kad jis gali tapti tuo, kuo tik panorės.
86 metų Madelyn Dunham, kuri yra B.Obamos senelė iš
motinos pusės, baltoji, savo namuose Havajuose pralaimėjo kovą su vėžiu. Ji
nepamatė, kaip jos vaikaitis realizuoja ištisų kartų troškimus.
Vyro, kuris per visą varginančią 21 mėnesio kampaniją neprarado
šaltakraujiškumo iš savitvardos, skruostais pirmadienį per mitingą Šiaurės
Karolinoje sruvo ašaros.
Kimiu balsu B.Obama pasakė, kad jam tai „ir malonus, ir liūdnas laikas“,
nes „ji keliauja namo“.
B.Obama dar kartą trumpai papasakojo savo senelės gyvenimą nuo pat jos
gimimo 1922 metais, apie jos santuoką su jo seneliu, jųdviejų sunkumus per
Didžiąją depresiją ir jo motinos auginimą Antrojo pasaulinio karo metais.
„Ji buvo viena iš tų tylių didvyrių, kurių turime visoje Amerikoje. Jie
nėra įžymūs. Jų vardų nėra laikraščiuose“, - sakė B.Obama ir pažadėjo kovoti
už visus šiuos tyliuosius šalies didvyrius.
1961 metų rugpjūčio 4-ąją Havajuose gimęs B.Obama į Baltuosius rūmus
atėjo neturėdamas tokių privilegijų ir tokio turto, kaip dauguma buvusių
kandidatų.
Jo tėvas išvyko, kai jam buvo vos dveji, o vėliau jaunasis B.Obama su dar
kartą ištekėjusia savo motina Ann persikraustė į Indoneziją. Kelerius
metus jis praleido Džakartoje, o būdamas paauglys grįžo į Havajus gyventi su
savo seneliais, motinos tėvais.
Po mokslų Kolumbijos universitete Niujorke B.Obama išvyko į elitinę
Harvardo teisės mokyklą, kurioje buvo pirmasis juodaodis amerikietis,
vadovavęs įtakingam žurnalui „Harvard Law Review“.
Dirbdamas vienoje Čikagos teisės firmoje jis susipažino su teisininke
Michelle, kurią 1992 metais vedė. Pora turi dvi dukteris - 10 metų
Malią ir septynerių Sashą.