Apie pirmąjį juodaodį JAV prezidentą dabar kalbama ir rašoma visokiausių dalykų. Tačiau retai pažymima, kaip šio žmogaus likimą pakeitė būtent krepšinio kamuolys.
Tiesa, tamsiaodis 47 metų amerikietis niekuomet neslėpė aistros sporto šakai, kuri vėliau atvėrė jam kelią į didžiąją politiką.
Drąsa nustebino trenerį
Oratoriniai B.Obamos gabumai daugeliui nėra naujiena. Kaip ir gebėjimas uždegti ir įtikinti minią. Tačiau tik jo krepšinio komandos draugai prisimena, kaip šie gabumai atsiskleidė dar prieš trisdešimt metų.
Kai kairiarankis 188 cm ūgio puolėjas per vieną Havajų Punahou mokyklos krepšinio rinktinės susirinkimą netikėtai kreipėsi į trenerį, nutilo visi. Vien jau sprendimas kalbėti galėjo atrodyti ne tik drąsus, bet ir akiplėšiškas.
„Barry paprašė, kad jį ir kitus atsarginius dažniau leisčiau į aikštę. Jis labai ramiai paaiškino, ko nori, o baigęs kalbėti neužmiršo padėkoti. „Ačiū, kad mane išklausėte“, – sėsdamas ant suolo šypsojosi Barry.
Visi žaidėjai puikiai žinojo, jog aš esu griežto būdo ir nesileidžiu į kalbas. Tačiau septyniolikametis vaikinas jau tuomet išsiskyrė oratoriaus talentu ir drąsiai visur gynė savo įsitikinimus“, – prisimindamas seną istoriją mokyklos krepšinio arenos drabužinėje pasakojo treneris Chrisas McLachlinas.
Neįprastas meilės išbandymas
„Krepšinis – mano pirmoji meilė“, – prisipažino B.Obama autobiografinėje knygoje „Mano tėvo svajonės“ („Dreams From My Father“).
Bet krepšinio aikštėje B.Obamai teko išlaikyti ir tikrosios meilės išbandymus.
Kai 1992 metais Barackas paprašė Michelle Robinson rankos, ši nusprendė atlikti neįprastą testą. Būsima B.Obamos žmona kreipėsi pagalbos į savo vyresnįjį brolį.
„Su tėvu mes mėgdavome tvirtinti, jog geriausiai pažinti žmogaus asmenybę galima pamačius, kaip jis žaidžia krepšinį. Michelle nuolat girdėjo šias mūsų kalbas, – juokėsi Craigas Robinsonas, B.Obamos svainis ir dabartinis Oregono universiteto krepšinio komandos treneris. – Kai jų santykiai tapo rimti, sesuo paprašė atlikti slaptą psichologinį testą ir išbandyti Baracką krepšinio aikštėje.
Mes sužaidėme mačą su studentais. Barackas pasirodė iš tiesų nuostabiai. Jis netraukė antklodės ant savęs, norėdamas įrodyti, kad moka taikliai atakuoti.
Aikštėje jis tiesiog spinduliavo tikėjimu savo jėgomis, bet to prikišamai nedemonstravo. Jis mielai atlikdavo perdavimą draugui ir nebijojo imtis atsakomybės, kai tekdavo pačiam atakuoti. Pasakiau sesei, kad už tokio žaidėjo ji gali drąsiai tekėti!“
Aikštė – karjeros tramplinas
B.Obamai pažintis su žmonos broliu atvėrė naujas duris ne tik į krepšinio, bet ir į Amerikos galingųjų pasaulį.
Buvusi Prinstono universiteto krepšinio komandos žvaigždė Ilinojaus valstijoje turėjo įtakingų pažinčių. Būtent krepšinio dvikovos su garsiais verslininkais, bankininkais ir politikais padėjo B.Obamai suburti solidų savo būsimų rėmėjų būrį.
„Pristačiau Baracką savo draugams, su kuriais kartu žaidėme krepšinį. Pradėjome mačų seriją visoje Čikagoje. Žaidėme ir pačių skurdžiausių kvartalų gatvės aikštėse, ir prestižiniuose klubuose, kuriuose rinkdavosi miesto elitas.
Visi krepšinio aikštėse sutikti žmonės netrukus tapo Baracko draugais ir mūsų patikėtiniais ar rėmėjais per būsimas jo rinkimų kampanijas“, – neslėpė C.Robinsonas.
Krepšinio aikštėje susidūrę su B.Obama, aktyviais jo šalininkais tapo Ilinojaus valstijos iždo tarnybos pareigūnas Alexi Giannoulias, Čikagos miesto viešųjų mokyklų sistemos direktorius Arne'as Duncanas ir šio miesto nekilnojamojo turto direkcijos „Chicago Housing Authority“ tarybos prezidentas Martinas Nesbittas.
„Nesistebiu, jog krepšinis ir politika suvienijo daugumą Baracko draugų. Jie dievina gatvės krepšinio mačus. Tose kovose demonstruojamas kietas žaidimo stilius puikiai tinka ir Baracko charakteriui.
Gatvės aikštelėje reikia mokėti greitai pripažinti savo klaidas, jei nenori paskęsti beprasmiuose ginčuose, ir žaisti toliau. Politikoje taip pat labai svarbi ši savybė“, – įsitikinęs C.Robinsonas.
Svarbios tos pačios savybės
B.Obama iki šiol tvirtai laikosi gatvės krepšinio taisyklių.
„Padaręs aikštėje klaidą Barackas ją visuomet pripažįsta ir atiduoda kamuolį varžovui, kai šis dar net nespėja paprašyti“, – patvirtino Stevenas Donzigeris, buvęs B.Obamos mačų partneris Harvardo universitete.
Tuo pat metu B.Obama aikštėje naudojasi ir visomis gatvės krepšininkų gudrybėmis. Jis nepraleidžia progos smogti varžovui alkūne ar jį prilaikyti už marškinėlių, jeigu to reikia, kad laimėtų. Krepšinyje – kaip ir politikoje – galioja tos pačios taisyklės.
„Aikštėje jis visada atrodo tikintis savo jėgomis ir kartais net šiek tiek arogantiškas. Pataikęs du ar tris metimus iš eilės, jis visuomet ras būdą jums subtiliai parodyti savo pranašumą“, – neslėpė A.Giannoulias.
„Susidūręs su talentingesniais už save žaidėjais, Barackas savo minusus stengiasi kompensuoti įžvalgesne strategija ir komandiniu žaidimu. Jis visuomet ieško ir randa būdų, kaip laimėti“, – aiškino nekilnojamojo turto verslininkas M.Nesbittas.
„Gatvės krepšinis – tai žaidimas, kuriame ypač svarbų vaidmenį turi žaidėjo garbė. Čia nėra teisėjų, todėl viskas priklauso tik nuo tavo paties garbingumo.
Jei pralaimi, gali mėginti išvesti iš kantrybės varžovus įvairiais užgauliojimais arba kitais triukais.
Viskas, ką darai aikštėje, parodo, koks žmogus esi ir gyvenime“, – neabejojo C.Robinsonas.
Darbštus ir nenuspėjamas
„Krepšinis padėjo man suvokti savo tapatybę. Būtent krepšinio aikštėje sutikau geriausius baltaodžius draugus. Būti juodaodžiu krepšinio aikštėje nereiškė jokio minuso“, – autobiografijoje prisipažino B.Obama.
Bet būtent krepšinis, regis, ugdė ir būsimojo politiko savybes.
„Jis tikrai nebuvo talentingiausias aikštėje, tačiau buvo tas, kuris dirbo daugiausia, norėdamas tobulėti, – prisiminė Ch.McLachlinas. – Prieš pamokas Barackas kasdien ateidavo į sporto salę.
Jis visuomet pirmas ateidavo į treniruotes, o po pratybų iki išnaktų žaisdavo gatvės aikštelėse. Per pietų pertrauką jis stengdavosi pamėtyti į krepšį.
Jo aistra krepšiniui tikrai buvo daug didesnė negu daugumos žaidėjų, kuriuos man teko treniruoti.
Tačiau Baracko žaidimas buvo artimas gatvės krepšiniui. Įėjęs į aikštę jis retai laikėsi numatytos žaidimo taktikos, todėl varžovų gynėjai niekuomet nežinojo, ko iš jo galima laukti. Baracko žaidimo stilius turi sąsajų su jo rinkimų kampanija!“
B.Obamai ypač sunku buvo prisitaikyti prie griežtų Punahou komandos trenerio schemų.
Ch.McLachlinas savo auklėtiniams kategoriškai draudė mesti į krepšį, jei komanda nebus atlikusi bent penkių perdavimų.
Greitas ir gerai dėl kamuolių kovojantis B.Obama nuolat laužydavo šią taisyklę. Jis mėgdavo veržtis po lenta, o krepšį atakuodavo neįprasta ir kiek senoviška metimo technika, kamuolį laikydamas abiem rankomis sau už galvos.
Jis nuolat pyko, jog mokyklų varžybose negali žaisti „kaip juodaodis“, sau priimtinu laisvu stiliumi, ir tikrąjį savo kūrybingumą atskleisdavo grumdamasis su draugais gatvės kovose be jokių taisyklių.
Tačiau jam visada rūpėjo tik komandos tikslai. Net ginčydamasis jis visuomet garbingai sutikdavo su trenerio pasirinkimu. Būtent čia jis išmoko tramdyti savo ego, tapdamas tiesiog idealiu komandos draugu.
Krepšinis įaugęs į kraują
„Krepšinio aikštėje iki šiol kovoju iš visos širdies. Tačiau mano aistra krepšiniui visada pranoko mano talentą šiam žaidimui“, – pripažino B.Obama.
Havajų mokyklų čempionas suprato, jog jam nelemta tapti profesionaliu krepšininku. Tačiau jis liko ištikimas krepšiniui.
B.Obama, baigęs Punahou mokyklą, dvejus metus mokėsi Vakarų koledže Los Andžele, o po to ketverius metus praleido Niujorke ir garsiajame Kolumbijos universitete gavo politikos mokslų diplomą.
Nors būsimas politikas jau niekuomet nepasirodė aikštėje per oficialias rungtynes, jis nepraleisdavo nė vienos progos išbandyti jėgas kietuose gatvės krepšinio mačuose, kur žaidžiama ir be teisėjų, ir be rašytinių taisyklių, o po dvikovų visą kūną nusėja mėlynės.
Aistra oranžiniam kamuoliui B.Obamai pravertė ir per JAV prezidento rinkimų kampaniją.
„Permainų kandidatas“ mėtė į krepšį kartu su amerikiečių kareiviais karinėse bazėse Kuveite ir Afganistane, treniravosi kartu su Šiaurės Karolinos universiteto komandos žvaigždėmis ir net sutiko sužaisti „vienas prieš vieną“ su žurnalo „Sport Illustrated“ korespondentu Scottu Price'u.
„Nesu naivus ir puikiai suprantu, kad prieš rinkimus politikai trokšta visuomenei parodyti kitą savo veidą. Bet kai paskambinau B.Obamai, nuo pat pirmosios akimirkos jaučiausi lyg siūlyčiau sužaisti mačą senam bičiuliui.
Jis iškart sutiko ir nekalbėjo, kad „mes viską apgalvosime ir atsakysime vėliau“. Jis nuoširdžiai džiaugėsi, kad galės iš tiesų atsipalaiduoti ir užsiimti tuo, ką labai mėgsta“, – sakė S.Price'as.
Beje, „Sport Illustrated“ žurnalistas Demokratų partijos kandidatui pralaimėjo.
Kairiarankis politikas ne sykį apmovė varžovą firminiu savo veiksmu: po apgaulingo judesio į dešinę jis staigiai verždavosi pro gynėjui ypač neparankią kairiąją pusę.
Regis, B.Obama tiesiog gimęs „išdurti“ dešiniarankius priešininkus.
Lemtinga tėvo dovana
„Jaunystėje tik krepšinis suteikdavo jam tikro džiaugsmo. Būtent šis žaidimas išmokė jį geriau pažinti ir valdyti save sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Krepšinis padėjo surasti geriausius draugus ir iki šiol padeda jam išlikti savimi“, – neabejojo būsimojo JAV prezidento pusseserė Maya SoetoroNg.
Kodėl jis apskritai pasirinko krepšinį? Dėl pirmosios dovanos, kurią jam įteikė tėvas.
Jaunajam Barackui buvo dešimt metų, kai kartą per Kalėdas į Honolulu jo aplankyti pagaliau atvyko Barackas Obama vyresnysis.
Šeštajame dešimtmetyje šis Kenijos svahilių palikuonis buvo vienintelis juodaodis Havajų universitete.
Puikiais pažymiais ekonomikos mokslus baigęs charizmatiškas afrikietis greitai užkariavo antropologiją studijavusios Annos Dunham širdį.
Netrukus įsimylėjėliai susituokė, o 1961-ųjų rugpjūtį susilaukė ir sūnaus pavadindami jį Baracku Husseinu.
Deja, po kelerių metų pora iširo, amerikietė ištekėjo už studento iš Indonezijos ir netrukus išsivežė sūnų į Džakartą.
B.Obama nematė tėvo daugiau kaip aštuonerius metus, kol šis galų gale ryžosi jį aplankyti Havajuose.
„Kalėdų proga tėvas padovanojo jam krepšinio kamuolį.
Šis susitikimas Barackui padarė milžinišką įtaką“, – įsitikinusi M.SoetoroNg.
Šeimos albume nėra daug bendrų jaunojo ir vyresniojo Obamos nuotraukų. Bet vienintelėje iš tų laikų išlikusioje fotografijoje tėvas ir sūnus lyg tyčia prie Kalėdų eglutės kartu laiko oranžinį krepšinio kamuolį.
Barackas nė akimirkai nepaleido iš rankų tėvo dovanos. Jis iki išnaktų šiuo kamuoliu žaisdavo prie senelių namų Havajuose esančiose krepšinio aikštelėse ir kišdavo brangiausią dovaną po pagalve eidamas miegoti.
Jo kambario sieną puošė plakatas su milžiniška Juliaus Ervingo nuotrauka.
Tamsiaodis paauglys svajojo pakartoti legendinės NBA žvaigždės kelią krepšinio arenose.
„Dovanų gautas kamuolys jam suteikė galimybę palaikyti savotišką ryšį su tėvu.
Krepšinis padėjo jam bent mintimis ir svajonėmis susisiekti su tėvu, kurio jis ilgėjosi, bet negalėjo matyti (tėvas, būdamas 46-erių, žuvo autoavarijoje. – Red.)“, – įsitikinusi M.SoetoroNg.
Tuomet dar niekas nežinojo, kad šis oranžinis kamuolys padės atverti net Baltųjų rūmų duris. („L'Express“, LR)
Krepšininkai įsitvirtina tarp JAV politikų?
Krepšiniu tiesiog sergantis JAV prezidento rinkimus laimėjęs Barackas Obama tarp politikų netruks sutikti šio žaidimo mėgėjų ar net profesionalų.
Buvęs NBA klubų „Cleveland Cavaliers“ ir „Phoenix Suns“ įžaidėjas 42 metų Kevinas Johnsonas išrinktas Sakramento meru. Buvęs sportininkas, kaip ir B.Obama, atstovauja Demokratų partijai.
K.Johnsonas tapo pirmuoju juodaodžiu Sakramento administracijos vadovu per visą šio miesto istoriją. Lygiai taip pat, kaip B.Obama tapo pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu.
Per rinkimų kampaniją K.Johnsono kandidatūrą palaikė tokios krepšinio žvaigždės kaip Shaquille'as O'Nealas, Magicas Johnsonas ir Charlesas Barkley.
K.Johnsonas NBA pirmenybėse debiutavo 1987 metais, o paskutines rungtynes šioje lygoje sužaidė 2000 metais. Krepšinio aikštėse jis paliko tikrai ryškų pėdsaką. Per visą karjerą NBA K.Johnsonas sužaidė 840 reguliariojo sezono rungtynių, per kurias pelnė vidutiniškai po 18 taškų ir atliko po 9,1 rezultatyvaus perdavimo.