Iš Turniškių atvežtas stalas, kėdė ir knygų lentynos, kuriomis jau
apstatytas G.Kirkilo kabinetas bute Žirmūnuose. Anksčiau šie baldai
priklausė Turniškes administruojančiai bendrovei „Tukompa“, kurios 99 proc.
akcijų turi valstybė. Premjero žmona Liudmila Kirkilienė sakė už baldus
sumokėjusi per 7 tūkst. litų.
Neoficialiomis žiniomis, minėtais prabangiais kabineto baldais anksčiau
savo rezidencijoje naudojosi prezidentas Valdas Adamkus.
„Tai buvo šių metų balandžio mėnesį, ir sąskaita buvo 7 tūkstančiai 51
litas ir 54 centai. Gal tai moteriška ir visa kita, bet aš jau iš anksto
pagalvojau, kad galbūt kažkam bus nepatogu sėdėti prie to paties stalo,
nežinau, man taip pasirodė. Pas mus (bute Žirmūnuose - BNS) kabineto baldų
praktiškai nebuvo, tai aš galvojau, kad kada nors vis vien bus kadencijos
pabaiga ar, tarkime, dar kokie nors įvykiai, ir paklausiau, ar tai galima
pirkti, ir pasakė, kad galima“, - BNS sakė dar pavasarį baldais nuosavam
vyro kabinetui pasirūpinusi moteris.
Jos teigimu, baldai į Žirmūnus išvežti šiomis dienomis, jau pradėjus
kraustytis. Galutinai palikti rezidenciją Turniškėse pora žada iki
pirmadienio.
„Mes kai atsikraustėme į Turniškes, tai buvo tuščias butas, tada reikėjo
supirkti visus baldus. Kabineto baldų nepirko naujų, juos iš kažkokio
sandėlio atnešė. Visus kitus baldus rinkomės tokio skandinaviško tipo, bet
jų mes neplanavome imti, nes jie mums nereikalingi, mes turime savo bute
baldus. Daugiau nieko absoliučiai mums nereikėjo. Dėl to kabineto aš
pagalvojau grynai žmogiškai turbūt. Nežinau, gal aš čia ir blogai
pasielgiau, bet galų gale nepavogiau, sumokėjau“, - pasakojo L.Kirkilienė.
Paklausta, kodėl neieškojo baldų parduotuvėje, ji aiškino, kad Turniškėse
naudotieji jiems tiko.
„Aš tai iš karto buvau numačiusi, išmatavau mūsų buto kabinetą, tos
lentynos visiškai tiko. Jeigu būtų neleidę, bučiau, žinoma, parduotuvėje
pirkusi, - sakė premjero žmona. - Nėra klausimo, niekas gi negali taip
išsivežti. Tai pakankamai oficialiai vyko, aš jiems net prašymą rašiau, jie
tą prašymą svarstė, man atrodo, turėtų būti pas juos protokolai. Jei būtų
neleidę, būčiau ėjusi į parduotuvę, už tą kainą dar būčiau daugiau
nusipirkusi, bet kadangi paprašiau, buvo nepatogu jau ir atsisakinėti, nors
man ta kaina šiek tiek didelė pasirodė.“
„Tukompos“ vyriausiasis vadybininkas Vilmantas Jurevičius BNS atsisakė
komentuoti, kaip buvo įformintas minėtas pirkimas.
„Mes, kaip akcinė bendrovė, tokios informacijos neskelbiame. Baldai
priklausė akcinei bendrovei, kaip turtas“, - sakė jis.
Pasak „Tukompos“ atstovo, bendrovė dar nenusprendusi, ar tokiu pat būdu
gali būti parduotas ir kitas premjero G.Kirkilo ir kitų Turniškėse gyvenusių
valstybės vadovų naudoti daiktai, pirkti už valstybės pinigus.
„Bendrovė spręs. Čia yra bendrovės turtas, tai yra akcinė bendrovė, ir
mes dirbame pagal akcinių bendrovių įstatymą“, - teigė V.Jurevičius.
Vyriausybės kanceliarijos Ūkio departamento, kuris anksčiau kontroliavo
„Tukompą“, direktorius Jonas Šniaukšta BNS aiškino nebegalįs kontroliuoti
bendrovės, nes jau daugiau kaip prieš dvejus metus akcijos perduotos
Valstybės turto fondui (VTF).
Jo teigimu, „valstybei šiuo atveju priklauso tik akcijos, bet nepriklauso
bendrovėje esantys pastatai, automobiliai ar dar kas nors“. Esą tai -
bendrovės nuosavybė.
Paklaustas, kaip bendrovė galinti tą turtą parduoti, jis aiškino, kad tam
būtų naudinga skelbti konkursą.
„Jie gali ar aukcioną skelbti, ar dar ką nors, parduoti ir gerai
uždirbti. Pasaulyje tokių dalykų girdėti, kad žymaus žmogaus naudotas
daiktas paskui parduodamas už įspūdingą kainą. Jeigu yra įtarimai ar dar kas
nors, gali Valstybės kontrolė tikrinti“, - sakė J.Šniaukšta.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė BNS aiškino, kad bendrovė galėjusi
tuos baldus parduoti be konkurso, jei turtas apskaitytas akcinėje
bendrovėje.
„Jeigu būtų valstybės įmonė, tai neturėtų teisės parduoti, bet kadangi
tai yra akcinė bendrovė, kur valstybė tik turi akcijas, tai valstybė į tai,
ką akcinė bendrovė daro su turtu, neturi teisės kištis, reguliuoti. Ką jie
nori, tą jie gali daryti. Jie gali jį parduoti kokia nori tvarka, jiems
negalioja reikalavimai dėl aukcionų ir pan. Jie („Tukompa“ - BNS) turi teisę
parduoti, ji (L.Kirkilienė - BNS) turi teisę nusipirkti“, - sakė
R.Burbergytė.