Iš teorijų apie moters nėštumo poveikį vyro organizmui ilgą laiką buvo šaipomasi. Tačiau kai kurie tyrėjai mano, kad vyrų nusiskundimai vienais ar kitais negalavimais žmonos ar draugės nėštumo metu nėra iš piršto laužti. Į šį fenomeną jie žvelgia iš biologinės pusės.
Būsimąjį tėvą žmonos ar draugės nėštumas pakeičia daug labiau, nei anksčiau buvo manoma. Teigiama, kad moterų organizme gaminami ir su šlapimu bei prakaitu išskiriami cheminiai junginiai – feromonai stipriosios lyties atstovus padaro švelnesnius.
Antrojo nėštumo metu biologę Toni Ziegler kamavo nuojauta, kad jos vyro organizme vyksta kažin kokie pokyčiai. Naują gyvybę po krūtine nešiojusi mokslininkė stebėjosi, kad visą jos nėštumo laiką vyras skundėsi nugaros skausmais. Jie praėjo vos gimus kūdikiui.
Šį pavyzdį biologė dar prieš 16 metų įtraukė į savo studiją, kurioje aprašė būsimųjų tėvų sveikatos sutrikimus.
Autorė teigė, kad 11–65 procentai nėščiųjų sutuoktinių ar partnerių skundėsi skausmais pilvo srityje, juos kamavo šleikštulys, vidinis nerimas, nemiga, padidėjęs svoris ir kiti nėštumui būdingi simptomai.
Žvelgiant grynai metodiniu požiūriu, šis tvirtinimas turi silpnųjų pusių. Išdrįsę apie tai garsiai prabilti stipriosios lyties atstovai galėjo būti priskirti melagių ir hipochondrikų (hipochondrija – liguistas potraukis perdėtai rūpintis savo sveikata, įsikalbėti ligas, kurių nėra. – Red.) kategorijai.
Tačiau T.Ziegler ir kiti tyrėjai mano, kad vyrų nusiskundimai vienais ar kitais negalavimais žmonos ar draugės nėštumo metu nėra iš piršto laužti. Į šį fenomeną jie žvelgia iš biologinės pusės.
Medisono (Viskonsino valstija, JAV) nacionaliniame primatų tyrimo centre T.Ziegler ir psichologas Charlesas Snowdonas studijavo kabiauodegių šeimos beždžionių genčiai priklausančių paprastųjų marmozečių patinų, kurie rengiasi tapti tėvais, elgesį.
Patelės ir patinai kartu auklėja jauniklius. Pareigas pasidalija taip: patelė duoda pieno, o patinas privalo saugoti, šildyti palikuonį, juo rūpintis, o kai motina nebemaitina – dar ir šerti.
Biologė T.Ziegler ir psichologas Ch.Snowdonas nustatė, kad, dar likus daugeliui savaičių iki jauniklis išvys dienos šviesą, patinas rengiasi būti pavyzdingu tėvu. Pastojusios patelės organizme susidarę cheminiai junginiai – feromonai, per orą ir išskiriamą skystį patekę į patino nosį, tą pačią akimirką jį padaro kitokį – jis virsta švelniu padaru.
„Šiuo cheminiu būdu patinai orientuojami tėvo vaidmeniui. Šis procesas prasideda nuo patelės nėštumo“, – teigia T.Ziegler.
Tas pat pasakytina ir apie žmones.
Moters nėštumo metu vyras priauga svorio, nors valgo ne ką daugiau. Šį faktą patvirtina paprastųjų marmozečių ir perukuotųjų tamarinų (kabiauodegių šeimos beždžionių gentis. – Red.) patinų, kurių svoris patelių nėštumo metu padidėjo net iki 20 procentų, tyrimai.
Įdomu tai, kad patino svoris pradeda augti anksčiau nei besilaukiančios patelės. Gal padidėjęs partnerės apetitas sužadina ir patino norą ėsti? Ne, sako tyrėjai.
Didėjantis patino svoris – fiziologinio proceso pasekmė. Akivaizdu, kad patelės organizmo išskiriami feromonai daro poveikį patino hormonams ir taip suaktyvina mitybą.
Tyrinėdami perukuotuosius tamarinus T.Ziegler ir Ch.Snowdonas nustatė, kad per šešis mėnesius trunkantį nėštumą patelių ir patinų hormonų kiekis svyravo – tai didėjo, tai mažėjo.
Kaip ir reikėjo tikėtis, itin šoktelėjo patelių hormonų lygis. Nieko nuostabaus, būtent jų organizme nėštumo metu vyksta įvairūs pokyčiai.
Biologę ir psichologą nustebino ir tas faktas, kad patinų organizme keitėsi vyriškųjų lytinių hormonų androgenų, moteriškųjų lytinių hormonų estrogenų ir hormono kortizolio koncentracija. Kai kurie jų pokyčiai buvo panašūs į tuos, kurie vyksta jauniklius nešiojančios patelės organizme. Tiesa, kiek vėliau nei patino.
Savo tyrimus T.Ziegler ir Ch.Snowdonas pratęs šiemet, bet pirmą kartą pasitelkę tomografą. Šis aparatas padės nustatyti, kokie procesai vyksta patino galvos smegenyse, kai apvaisina patelę ir kai gyvena šalia jos tapęs tėvu.
Psichologas Ch.Snowdonas mano, kad patelės nėštumo metu patino seksualinio susijaudinimo kreivė smunka žemyn. Anot psichologo, tai būdinga ir žmonėms: „Jei vienišą vyrą užkalbins moteris, kurios šis geidžia, jo hormonai reaguos kur kas audringiau nei būsimojo šeimos tėvo, miegančio kartu su nėščia partnere“.
Dvi Kanadoje atliktos studijos patvirtino, kad ne tik beždžionių patinams, bet ir vyrams būdingi hormonų svyravimai.
Vienos studijos autorė psichologė Anne Storey stebėjo 34 poras, kurios lankė parengiamuosius gimdymo kursus – ėmė iš jų kraujo ir tyrė trijų svarbiausių hormonų koncentraciją.
Specialistė nustatė, kad hormonas prolaktinas skatina moters organizme pieno gamybą ir pažadina motinišką elgesį. Bet likus trims savaitėms iki gimdymo vyrų kraujyje prolaktino padidėjo beveik 20 procentų.
Kortizolis, kuris veikiau žinomas kaip streso hormonas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį: kuo aukštesnis jo lygis, tuo lengviau motina gali atpažinti savo vaiką, pavyzdžiui, iš kvapo.
Psichologė A.Storey nustatė, kad per paskutines tris moters nėštumo savaites vyro kraujyje kortizolio kiekis buvo dvigubai didesnis nei moters nėštumo pradžioje.
Po kūdikio gimimo vyriškojo lytinio hormono testosterono kiekis sumažėjo trečdaliu. Nieko nuostabaus: testosterono dažniausiai padaugėja tada, kai vyras flirtuoja ar rengiasi tuoktis.
Vyriškojo lytinio hormono kiekis sumažėja tuomet, kai ateina laikas rūpintis savo jaunąja atžala.
Šį faktą patvirtina ir eksperimentai, atlikti su paukščiais. Patinėliai, turėję daugiau testosterono, didesnę laiko dalį skyrė savo teritorijai ginti ir partnerei ieškoti, bet užmiršo rūpintis savo paukščiukais.
Antrosios Kanadoje atliktos studijos autoriai palygino būsimųjų tėvų ir vaikų neturinčių vyrų hormonų kiekį. Pirmųjų seilėse buvo nustatyta labai mažai testosterono, bet estrogenų kiekis gerokai pranoko vidutinį. Šių hormonų padaugėjo, kai iki kūdikio gimimo buvo likęs mėnuo, ir jų aukštas lygis laikėsi visas dvylika tyrimo savaičių.
Nors estrogenai priskiriami moteriškiesiems lytiniams hormonams, jų nedideliais kiekiais aptinkama vyro organizme ir jie sužadina stipriosios lyties atstovų motinišką rūpinimąsi savo jaunosiomis atžalomis.
Apžvelgęs kai kurias studijas, Vašingtono apygardoje esančio George’o Washingtono universiteto sveikatos klausimų tyrėjas Edwardas Bartlettas teigia, kad pasikeitusios vyro gyvenimo aplinkybės šiam tik į naudą.
Žinoma, vaikų gimimas gali būti labai varginantis įvykis. Bet jei tėvas, įvertindamas tai, prisiima naujai atsiradusią atsakomybę, jis apdovanojamas nepaprastai gera sveikata.
Parengė Ona KACĖNAITĖ