Kandžiomis replikomis ir šmaikštumu garsėjantis J.Smoriginas dabar dažnai girdi pažįstamų žmonių komplimentų dėl jo veidą puošiančios rusvos barzdos. Daugelis jį giria, jog naujas įvaizdis labai tinka.
Kompozitoriaus Nikolajaus Čerepnino baletą „Armidės paviljonas“ Maskvoje statantis lietuvis barzdą užsiaugino todėl, kad neturėjo laiko jos skustis.
„Atsikeldavau rytais ir pasijusdavau taip, lyg būčiau apkvaitęs nuo idėjų. Visai neturėjau laiko sau, nes tekdavo nuolat skubėti. Juk Maskvoje atstumai dideli.
Per tą skubėjimą nė nepajutau, kaip užaugo barzda. Bet sykį žvilgtelėjau į veidrodį ir įsitikinau, kad tapau įdomesnis“, – barzdos atsiradimo istoriją pasakojo choreografas.
Pirmieji J.Smorigino išvaizdos pokyčius pastebėjo Kremliaus baleto šokėjai, su kuriais jis stato „Armidės paviljonus“.
Garsus Rusijos šokėjas, choreografas ir režisierius Andris Liepa lietuvį patikino, kad su barzda jis atrodo kaip vikingas – jūrų karys. Jurijaus šis palyginimas neįžeidė, atvirkščiai – pralinksmino.
Kai J.Smoriginas po dviejų mėnesių grįžo į namus, pirmoji jį pagyrė sutuoktinė Dalia.
Barzda – ne kliūtis bučiniams. Pasibučiavus žmona nepriekaištavo vyrui, kad barzda duria. Televizijos laidose aštriais komentarais išgarsėjęs choreografas su žmona visuomet elgiasi švelniai. Po ilgo išsiskyrimo jų bučiniai – dar saldesni.
„Žmonai esu gražus ir su barzda, ir be barzdos“, – neabejoja Jurijus.
Tik sūnus Julius tėvui davė pastabą, kad būdamas barzdotas šis atrodo ne tik vyresnis, bet ir stambesnis.
Aktorius Kostas Smoriginas, išvydęs iš Maskvos grįžusį savo pusbrolį, iškart paklausė: „Barzdą dažai rusvai?“ Tačiau Jurijus atšovė: „Tu išprotėjai“.
Choreografas didžiuojasi rusva barzda, nes yra girdėjęs, kad rusvabarzdžiai – išskirtiniai žmonės. Rusva barzda – ne tik išminties, bet ir pasipūtimo ženklas.
Tačiau Jurijus nesijaučia pasipūtėlis: „Esu užsispyręs, nepasiduodantis kitų nuomonei ar įtakai“.
Choreografo barzda nėra labai vešli, kokią jam yra pavykę užsiauginti jaunystėje.
Barzda tuomet buvo tankesnė ir sodresnės spalvos.
Dabar augindamas barzdą menininkas džiaugiasi, kad turi mažiau rūpesčių, nes nebereikia skustis. Vyras tiktai kartą per du mėnesius šiek tiek patrumpino barzdą.
Kiek ilgai jis puoselės naują įvaizdį, nežino: „Esu „pačiuožęs“ menininkas – kaip šaus į galvą, taip ir pasielgsiu. Gal auginsiu barzdą ir gyvensiu Vilniuje, o gal išvyksiu į Paryžių“.