„Judėjimas – gyvenimo pagrindas. Kartais pasvarstau, kas nutiktų, jei porą dienų tektų pasėdėti ant minkštos sofutės nieko neveikiant.
Tikriausiai numirčiau“, – šypsojosi legendinis krepšinio treneris.
Kita vertus, jis puikiai žino, kad operacinėje atsidūrė, nes netausojo savo kūno – kelio sąnarys sudilo dėl daugybės sportuojant patirtų traumų.
Ilgamečiam Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės strategui operacija buvo atlikta prieš dvi savaites.
Savo koją 76 metų V.Garastas patikėjo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dirbančiam patyrusiam ortopeduitraumatologui Narūnui Porvaneckui.
Šiuo metu LKF prezidentas reabilituojasi Kauno „Ortopedijos technikos“ komplekse.
Po kelių savaičių jis planuoja stotis ant kojų ir kibti į darbą.
„Ne, lazdos man tikrai nereikės“, – geros nuotaikos neslėpė LKF prezidentas.
Žmonai pakeisti abu sąnariai
- Kaip jaučiatės po sąnario keitimo operacijos?
- Labai gerai. Dabar mėnesį teks reabilituoti koją, vaikščioti su ramentais.
Jau galėčiau bandyti eiti ir be ramentų, bet nesinori rizikuoti, – juk sąnarys turi laikyti viso kūno svorį. Todėl vaikščiodamas naudojuosi specialiais ratukais.
Šios operacijos reikėjo seniai, bet vis nerasdavau tam laiko.
- Kodėl taip ilgai delsėte? Gal bijojote operacijos?
- Ne, nebijojau. Mano žmonai Irenai jau pakeisti abiejų kelių sąnariai. Ir gerokai jaunesni mano buvę auklėtiniai vaikšto su dirbtiniais sąnariais – Gintarui Krapikui ir Arūnui Visockui teko įdėti dirbtinius klubo sąnarius.
Penkerius metus kentėjau aštrų skausmą, vargau, šlubavau. Kartu ir pats dariausi irzlus, nes menkiausias judesys kėlė skausmą.
Neskubėjau operuotis, nes vis pritrūkdavo laiko.
Kai neatidėliotinų darbų neliko, pasiryžau operacijai.
Jai pasibaigus sužinojau, kad sąnaryje kremzlių jau nebebuvo – viskas buvo išdilę.
Problemos – sporto pasekmė
- Kokios yra medikų prognozės?
- Jie patenkinti rezultatu, jis džiugina ir mane. Įsivaizduokite, operavo dvi valandas, tačiau nereikėjo net kraujo perpilti. Mano tyrimai prieš operaciją buvo geri – hemoglobino rodiklis siekė 158.
Žinoma, netekau nemažai kraujo, dėl to hemoglobino sumažėjo, bet dabar rodikliai vėl gerėja.
Medikai pasakė, kad turėsiu pats daug dirbti – reikia atgaivinti kojos raumenis, nuo mano pastangų priklausys, ar koja bus lanksti, tokia pat kaip ir sveikoji. Todėl kasdien darau pratimus, operuotoji koja masažuojama, jai taikomos įvairios procedūros.
- Ar problemos dėl kelio sąnario – sporto pasekmė?
- Manau, kad taip. Kai buvau jaunas, bėgiojau, žaidžiau krepšinį, futbolą, patyriau nemažai traumų. Mano žmonai Irenai irgi dėl sporto teko protezuoti kelio sąnarius. Ji – buvusi bėgikė, sprinterė.
Dabar, matydamas savęs netausojančius sportininkus, galiu jiems patarti iš anksto užsirašyti į eilę keisti sąnario.
Kasmet – skiepai nuo gripo
- Ar jus dažnai kamuoja sveikatos problemos?
- Ne, pas gydytojus vaikštau retai. Dirbdamas treneriu nieko nejausdavau – vis tekdavo bėgti paskui krepšinio kamuolį.
Tiesa, dėl įtampos pašlubuodavo širdis, bet kai pasitraukiau iš trenerio posto, viskas susitvarkė.
- Ką darote peršalęs, kai susergate sloga – gydotės namuose arbatomis ar skubate pas šeimos gydytoją?
- Atvirai sakant, neprisimenu, kada pastarąjį kartą sirgau gripu ar buvau peršalęs. Kiekvieną rudenį skiepijuosi nuo gripo, todėl išvengiu ligos.
Taigi poliklinikos durų dažnai nevarstau.
- O profilaktiškai lankotės pas šeimos gydytoją?
- Žinoma. Pastaruosius aštuonerius metus stengiuosi kas pusmetį apsilankyti pas gydytojus, kad padarytų bent kraujo tyrimą. Jis daug parodo – ar organizmas nenusilpęs, ar netrūksta kalio, geležies.
Pusę metų kovojo su infekcija
- Kokią nemaloniausią procedūrą teko ištverti?
- Prieš penkerius metus turėjau nemažą bėdą – į organizmą buvo patekusi infekcija.
Inkstuose buvo pasislinkę akmenys, todėl reikėjo įvesti kateterį. Nežinau, kas ir ką blogai padarė, bet į organizmą pateko kažkoks užkratas.
Pusę metų vargau, kol antibiotikais pavyko numalšinti infekciją. Vargo buvo daug, jau maniau, kad nebeišsikapstysiu. Medikai sulašino net 35 lašelines įvairiausių antibiotikų. Tik paskutiniai padėjo, nes kiti niekaip neįveikdavo užkrato.
- Ar ne dėl buvusių problemų šįkart pasirinkote nebe Kauno, o Vilniaus medikus?
- Negalėčiau pasakyti, kad kauniečiai medikai prastesni. Kaip ir visur, jų yra visokių. Aišku, tąkart gydytojai kažką padarė ne taip.
Tačiau operuotis į Vilnių važiavau ne vien dėl Kaune patirtų problemų. Sąnarį pakeisti – ne dantį plombuoti, reikia gero specialisto.
Esu labai patenkintas, kad patikėjau rekomendacijomis ir pasirinkau N.Porvanecką.
Širdis – kaip jaunuolio
- Stebinate jaunatviška energija. Iš kur jos semiatės?
- Vadovaujuosi taisykle, kad kasdien reikia dirbti ir judėti.
Nors pastaruosius penkerius metus dėl kojos skausmų jau nebegalėjau, kaip anksčiau buvau įpratęs, bėgioti, rytais stengiausi daryti mankštą, plaukiojau baseine.
Niekada nesu rūkęs, o alkoholio paragauju labai saikingai. Gydytojai neturi priekaištų: širdis – kaip jaunuolio.
- Gal sveikatos semiatės iš sveikos mitybos?
- Mūsų šeimoje tam skiriama nemažai dėmesio. Tai nereiškia, kad badaujame ar laikomės kokių nors dietų.
Valgome viską, bet ribojame kiekį, deriname produktus. Su žmona stengiamės, kad kūno svoris nei didėtų, nei mažėtų.
Vasarą lepinamės ekologiškomis daržovės, vaisiais. Jų nereikia ieškoti turguje ar pas ūkininkus – užsiauginame patys.