Vienu metu sklido gandas, kad „U tratturi“ (liet. traktorius – taip Sicilijos dialektu banditą vadino žmonės, prisimindami begalinį jo žiaurumą), įsakęs susidoroti su Palermo prokurorais Giovanni Falcone ir Paolo Borsellino, vėliau įsakė mafijai pereiti iš teroro veiklos į vadinamąją tylėjimo fazę.
Iki gyvos galvos kalėti nuteistas mafijos krikštatėvis nelaisvėje gyvena pavyzdingą vienuolio gyvenimą. B.Provenzano teigia, kad „tikėjimas yra viskas“.
***
Novara. B.Provenzano rankos varto šv.Pijaus atviruką. Atviruko kampeliai šiek tiek nutrinti. Lėtu rankos judesiu buvęs mafijos krikštatėvis pastato popierėlį ant stalo, kad šis būtų pirmajame kalėjimo kameros plane.
Šalia, ant rašomojo stalo, puikuojasi du šventieji Madonos atvirukai, balti popieriaus lapai ir keli vokai. Buvęs mafijos bosas šypsosi tik lūpomis, akys nejudėdamos tyrinėja svečią. B.Provenzano šiek tiek sulysęs. Akys tiriamai žvelgia pro akinius su stambiais rėmeliais. Jis dėvi šviesiai pilką kombinezoną.
„Mane nuolat krečia šaltis“, – sako kalinys, rodydamas dar vieną žalią švarką su kišenėmis ir užtrauktuku. Buvęs didžiausias mafijos bosas kalba tyliai: „Matote, kaip čia viskas yra? Aš žiemą pajuntu ankščiau už kitus“. B.Provenzano užsimena apie kalėjimo skersvėjus ir parodo didelį langą sienoje, ant kurio pakabintas chalatas: „Visada laikau langą uždengtą, kitaip pučia skersvėjai“.
Kamera, kurioje kali bosas, pažymėta numeriu „4“. Tai paskutinė Novaros kalėjimo kamera saugumo zonoje. Kitos dvi kameros tuščios, o trečioje įrengta ambulatorija, skirta specialiai jam – pagyvenusiam mafijos krikštatėviui. B.Provenzano patyrė vieną skydliaukės ir dvi prostatos operacijas, jam ambulatorijos galbūt ir nebereikės. Net kalėjimo gydytojas teigia: „Tokiame amžiuje jo sveikata yra pavydėtina, be to, jis pasirinko sveiką gyvenseną“.
Pirmą kartą nuo įkalinimo pradžios 2006 metų balandį korleoniečių klano ir visos Sicilijos mafijos vadeiva savo kameroje sutiko priimti Italijos parlamento atstovą Antonio Misiani. Jam pirmajam buvo atvertos šarvuotos trijų metro aukščio ir metro pločio kalėjimo kameros durys. Prieš tai šioje itin griežtai saugojamoje kameroje gyveno Neapolio mafijos vadeiva Raffaele Cutolo.
Neįtikėtina, tačiau 75 metų „U tratturi“ prisistato kaip žmogus, kuris gyvena itin asketiškai – tik su malda ir tikėjimu. Paradoksas – asmuo, kuris teisėsaugos buvo ieškomas 43 metus ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, leidžia dienas melsdamasis, skaitydamas Bibliją ir rašydamas laiškus žmonai Saverijai bei dviem sūnums – Angelo ir Paolo.
„Tikėjimas yra viskas“ – tai pagrindinė mintis, kurią B.Provenzano stengiasi perteikti savo pašnekovui. „Galbūt tai neįtikėtina, bet jis atrodo tarsi vienuolis, – pasakoja deputatas A.Misiani. – Tai mane sujaudino“.
Kaip ir kadaise raštu siuntinėjami įsakymai mafijai, kiekvienas boso laiškas, trumpas ar ilgas, pasibaigia ta pačia fraze: „Telaimina ir saugo jus Viešpats“. Kiekvienas laiškas ir prasideda vienodai: „Tikiuosi, kad šis laiškas pasieks jus visus sveikus, koks šiuo metu, ačiū Dievui, esu ir aš“.
Kitaip tariant, visi B.Provenzano pranešimai prasideda ir baigiasi Dievo vardu.
Buvusį mafijos bosą religingumas tarsi apsėdęs. Kaip ir maisto klausimas. Kairėje kameros dalyje esančioje spintoje, kurioje tvarkingai surikiuoti megztiniai, B.Provenzano laiko maistą. Sveikuolio atsargos: šešios bandelės, kurias Bernardo padžiovina ir rytais mirko į šiltą pieną. Taip pat krepšelis mandarinų ir apelsinų.
Padėklas su pietumis buvusiam bosui pristatomas apie vidurdienį. B.Provenzano valgo labai nedaug. Kartą krikštatėvis paprašė prižiūrėtojų daugiau nebenešti jam keptų patiekalų, nes jis prie jų net neprisiliečia. Taip pat – jokio alkoholio, kavos, cigarečių. Buvęs mafijos bosas geria negazuotą vandenį ir tik iš čiaupo. Geležinė mitybos disciplina, nieko čia daugiau nepasakysi.
Kitoje kameros lentynoje guli Biblija, maldaknygė ir italų kalbos žodynas. Krikštatėvis nemažai laiko skiria televizijai, ypač vakare. Jis labai domisi žiniasklaida. Nepraleidžia žinių ir nevengia pažiūrėti tiriamosios žurnalistikos programų. Ypač tų, kurios susijusios su juo pačiu.
Deputatui A.Misiani paklausus, ar B.Provenzano žino, kad vyriausybė nusprendė dar labiau sustiprinti kalėjimo, kuriame jis įkalintas, režimą, pastarasis nepasirodė itin sunerimęs: „Man tas pats. Taip buvo seniau, taip yra ir dabar. Koks skirtumas, kaip bus ateityje“. Krikštatėvis toks pat šaltakraujiškas, nesujaudinamas ir galbūt būtent todėl atrodo netgi šiek tiek akiplėšiškas. Jis elgiasi taip pat ramiai ir flegmatiškai, kaip ir tuomet, kai jį areštavo, išgyvenusį vaiduoklio gyvenimą beveik pusę šimtmečio.
Įprasta buvusio „Cosa nostra“ boso diena prasideda 6 val. ryto – dušas, kameros valymas, pusryčiai. Įkalintas B.Provenzano neturi teisės į socialinį gyvenimą.
Jam numatytas tik pasivaikščiojimas be jokios kompanijos. Dvi valandos per dieną – viena ryte, kita po pietų. Bosų bosas, sekamas vaizdo kamerų 24 valandas per parą, žingsniuoja iki nedidelio kiemelio tarp keturių sienų, uždengto metalinėmis grotomis.
Krikštatėvio kameroje kelis kartus per dieną atliekama krata, tačiau jį tikrinantiems darbuotojams B.Provenzano niekuomet nėra ką nors pasakęs ar dėl ko nors protestavęs. Toks išskirtinis šio kalinio elgesys visai nepanašus į kitų čia įkalintų nusikaltėlių elgesį.