Jis išgarsėjo dviem kino filmais apie gyvenimą Provanse: „Žanas de
Floretas“ ir „Šaltinių Manon“ (Manon des Sources).
Didelės sėkmės susilaukė daugybė jo prodiusuotų kino filmų, įskaitant
praėjusių metų nepaprasto pasisekimo sulaukusį filmą „Sveiki atvykę pas šti“. C.Berri mirė Paryžiaus ligoninėje, į kurią jis
pateko šeštadienį vakare.
„Claude Berri mirė šį rytą nuo insulto, kurį patyrė šeštadienį vakare“, -
skelbiama jo agentūros „Moteur!“ pranešime.
C.Berri 1963 metais pelnė „Oskarą“ už trumpo metražo filmą „Viščiukas“
(Le Poulet). Vėliau jis pagal rašytojo Marcelio Pagnolio
romanus sukūrė jį išgarsinusią sagą apie Provansą. 1993 metais jis pastatė
filmą pagal XIX amžiuje parašytą Emileio Zola romaną
„Žerminalis“ (Germinal).
C.Berri buvo vadinamas Prancūzijos kino krikštatėviu. Jis dirbo su
žymiausiais skirtingų kartų Prancūzijos aktoriais, tokiais kaip Yvesas
Montandas, Gerard'as Depardieu ir
Emmanuelle Beart. Pastaruoju metu jis režisavo savo
dvidešimtąjį filmą, komediją „Lobis“ (Tresor).
Jis taip pat prodiusavo „Oskaru“ apdovanotą Romano Polanskio filmą „Tesė“
(Tess) ir 2007 metais kritikų peiktą filmą „Grūdo paslaptis“ (La Graine and
Le Mulet).
Praėjusiais metais neįtikėtino populiarumo susilaukė jo prodiusuota
komedija „Sveiki atvykę į šti“. Filme šaipomasi iš stereotipų, kuriuos
pietuose gyvenantys prancūzai turi susidarę apie šalies šiaurę.
Šis filmas, kurį pažiūrėjo daugiau kaip 20 mln. žiūrovų, tapo
populiariausiu per visą Prancūzijos kino istoriją.
C.Berri buvo trijų vaikų tėvas. Jis buvo svarbiausias abstraktaus meno
kolekcionierius ir Paryžiuje turėjo nuosavą meno galeriją. Paskutiniais
metais jis buvo Prancūzijos pagrindinio kino archyvo „Cinematheque“
vadovas.
C.Berri jau buvo patyręs insultą 2006 metais.