lrytas.lt interviu su N.Zvonke – ne tik apie krizės šešėlius pramogų versle. Įspėjame – jos mintys apie skandalų kėlimo meną, realybės šou žvaigždūnų klaidas ir „įslaptintas“ Stano vestuves silpnų nervų skaitytojams gali sukelti stiprų susierzinimą.
***
– Natalija, ar jums baisu dėl ekonomikos krizės?
– Krizės nereikia bijoti. Asmeniškai man nėra taip, kad visai nebūtų darbo. Ką padarysi, kad padidėjo mokesčiai nuo honorarų – kaip yra, taip yra.
– Paprastai per Kalėdas muzikantams būna pats darbymetis. Kaip sekėsi jums praėjusių metų gruodį?
– Per Naujuosius metus turėjome užsakymą, tačiau gruodžio mėnesį nebuvo labai gerai. Pirmąją mėnesio dalį dirbome, antrąją – ilsėjomės. Daugelis taupo, nes yra įgąsdinti – visi kalba, kaip viskas blogai, ir visi pradėjo taupyti. Pirmiausia atsisako pramogų – tai natūralu.
Daugelis atlikėjų slepia tuos dalykus, giriasi, kad turi daug koncertų. Nesuprantu, kodėl jie taip elgiasi. Kaip tik yra tokia žmonių nuomonė suformuota – jie labai daug uždirba, todėl jiems tikrai reikia didelius mokesčius „uždėti“.
Dėl tokios nuomonės mes patys kalti, nes kalbame viešai apie naujas mašinas ir namus. Žmonės įsivaizduoja, kad muzikantai milijonus uždirba, kad gali pirkti naujus automobilius. Niekas neparašo, kad tas automobilis pirktas lizingu, o namas – už banko paskolą.
Honoraras už koncertus nėra tik man vienai. Dar reikia sumokėti šokėjams, kainuoja kostiumai, fonogramos, aranžuotės, dainų sukūrimas. Populiarumas kainuoja didelius pinigus ir daug darbo. Aš daug metų koncertavau už dyką. Aštuonerius metus dirbau, kad „Yva“ dabar uždirbtų tris tūkstančius litų už koncertą. Ir tai aš tik prieš metus galėjau paprašyti tokio honoraro.
– O ką darysite, jei paaiškės, kad tokios grupės, kaip „Yva“, Lietuvai nebereikia? Kokį darbą tada dirbtumėte?
– Nesąmonė, taip negali būti. Tokie dalykai priklauso nuo mūsų – arba mes esame įdomūs, arba ne.
–Manote, neteisūs tie žmonės, kurie aiškina: „Gerai, kad valdžia muzikantus prispaudė, nebeliks visokių zvonkių“?
– Čia yra nedidelės grupelės nuomonė. Jei mūsų koncertai ir per krizę lankomi, vadinasi, viskas yra gerai. Nematau tendencijos, kad mūsų nereikia. Natūralu, kad vieniems tokia muzika patinka, kitiems – ne. Jei kažkam nereikia – neklausykit, perjunkit kanalą, kai Zvonkę rodo. Tai yra taip paprasta. Nesuprantu žmonių, kurie eikvoja savo laiką, komentuodami, kad „ji nemoka dainuoti“.
–Tiesa – jūs juk nebandote žmonėms įrodinėti, kad jūsų muzika yra intelektuali.
– Ji yra tokia, kokia yra. Tokia, kokia man pačiai patinka.
–Kokia yra jūsų populiarumo paslaptis? Kodėl realybės šou dalyviai populiarumu N.Zvonkės nelenkia? Ar jūsų sėkmę lemia gera vadyba?
–Aišku, kad vadyba.
Iš realybės šou išėjęs žmogus galvoja: viskas, jis jau yra Dievas. Yra tik keli atlikėjai, kurie paskui kuria savo populiarumą. Pavyzdžiui, Mino moka užsakovams pateikti save. Televizijoje jo gal nėra tiek daug, bet turi koncertų. Jis stengiasi, jis muša galvą į sieną.
Svarbu, kad neužmigtum ant laurų, negalvotum, kad tave Lietuva jau myli. Nėra taip. Tave tuoj pamirš, jei savęs nerodysi.
Iš tikrųjų mažai atlikėjų vadyba rūpinasi patys. Yra tendencija, kad atlikėjui nedera pačiam atsiliepinėti telefonu. Man žmonės skambina: „Norime „Yvos“ koncerto“. Man daug kas sakė: „Čia gal tu lygį laikyk, gal atiduok kam nors vadybą“. Bet kodėl aš turiu kam nors atiduoti? Aš pati puikiai tvarkausi. Bet jeigu pats nesugebi, tada reikia save atiduoti į profesionalo rankas.
– Minėjote „Kelias į žvaigždes“ dalyvį Mino. Kurio dar realybės šou veikėjo vadybą gerai įvertintumėte?
– Andrių Rimiškį „tvarko“ broliai Bendžiai, be abejo, tai yra gerai. Tai yra „savita linija“. Jie paėmė žmogų, kuris „realiai“ būtų numiręs, jei būtų pats „tvarkęsis“.
Yra dar Radžis, jį „tvarko“ pati LNK televizija. Bet jo net nereikia „tvarkyti“, jis yra pats iš savęs charizmatiškas. Radžis žmonių neapgaudinėja. Jam „nerealiai“ patinka tai, ką jis daro, ir tai matosi.
O iš trečio „Kelio į žvaigždes“ nėra nė vieno, kuris išsiskirtų. Nė vieno.
– Jūs pati savęs rodymo talentą tikrai turite. Net žinutės apie tai, kaip praleidote dieną, sulaukia didžiulio populiarumo. Pati siūlotės žurnalistams apie tai papasakoti?
– Aš savęs nesiūlau. Taip, kaip jūs man dabar skambinate, tai ir kiti man skambina. Štai ką tik žurnalistai paskambino, sako – reikėtų kokios nors filmuotos medžiagos, gal apie tave galėtume visą dieną palakstyti su kamera.
Labai retai, kai man reikia kažką pareklamuoti, siūlau apie tai parašyti. Tačiau dažniausiai pakanka pasakyti, kad bus mano gimtadienis. Žurnalistai vieni per kitus išgirsta žinią, užtenka vienam pasakyti. Jie žino – jei parašys apie N.Zvonkę, bus daug komentarų.
– Tačiau ne žurnalistai juk kuria skandalus, pavyzdžiui, N.Zvonkės ir Mios dvikovą.
– To skandalo aš pati nekūriau. Iš ne vieno žurnalisto girdėjau, kad mes patys tą sukūrėm. Tačiau faktas tas buvo. Ir tai išsipūtė į didelį burbulą. Ar bus daugiau tokių skandalų, aš nežinau. Aš tokia esu. Bet kokia žinia apie mane jau yra skandalas.
Atrodo, normalus dalykas buvo, kad susilaužiau ranką, bet tai irgi buvo išpūsta. Buvo net sakančių, kad tyčia susilaužė, o ligoninėje „silikonus“ dėjosi. Turiu su tuo susitaikyti.
Mia pabuvo viešumoje ilgą laiką, dabar jau pavargo, nori viską stabdyti, nori nebebūti tokia skandalinga. Bet reikia mokėti susitvardyti ir neimti visko taip į širdį. Čia išprotėt gali, jei žiūrėsi labai rimtai.
– Jums atrodo, kad atlikėjai nemoka naudotis skandalais?
– Daugelis atlikėjų ir prodiuserių net nemoka padaryti skandalo. O man skandalai išeina savaime. Taip netyčia. Kai šerną nutrenkiau, visiems atrodė, kad tai juokas, bet taip tikrai buvo.
– Mielai bendraujate su žurnalistais. Ką manote, kaip atlikėjai žurnalistų į vestuves neįsileidžia, slepiasi?
– Tai irgi yra skandalo kūrimas. Tai mes visi suprantam. Nusibodo žurnalistus kaip svečius priimti, tai jau daro kiekvienas. Kodėl nepadarius kitaip? Neįsileis – daug didesnė bus reakcija. Čia yra puiku, kad atlikėjai galvoja, kaip sudominti kitaip.
– Grįžkime į pokalbio pradžią – prie krizės. Kaip krizė pakeis jūsų įpročius? Gal mažiau drabužėlių pirksite?
– Dėl to nesijaudinu. Galbūt iš savo „rezervo“ galėsiu pagyventi. Neleisiu pinigų vardiniams drabužiams – niekada neteikiau jiems pirmenybėms, tačiau jei patikdavo, tai nusipirkdavau. Dabar galbūt dažniau pagalvosiu, kad man to rūbo nereikia.
Manau, kad dauguma moterų pagalvos, kad gal nereikia tos „bliuzkutės“ ar tų batų. Buvo jau tokia tendencija „perku bet ką, reikia nereikia, bet paimsiu“. Žmonių pajamos nebuvo mažos ir jie galėjo sau daugiau leisti.
– Pati daug drabužiams išleidžiate?
– Be abejo, ne scenos žmonės, pamatę mano spintą, sakytų: laba diena, visas kambarys – spinta. Bet jie nesusimąsto apie tai, kas būna, jei mane nufotografuoja trijuose vakarėliuose su ta pačia suknele. Trečią kartą jau sako – Zvonkė jau taip nusigyveno, kad neturi drabužiams pinigų. Taip ne vieną kartą buvo.
Todėl stengiuosi arba kitą rūbą dėvėti, arba tą patį kažkaip pakeisti. Man reikia daug drabužių – ir laidoms, ir interviu einant duoti, kai fotografuoja.
– Kaip geriau taupyti? Pigesnius rūbus pirkti ar mažiau jų?
– Manau, kad mažiau. Bet kartais tinka ir pigesni rūbai. Neseniai su šokių studijos vaikais ieškojome kostiumų. Su merginomis pasivažinėjome po parduotuves ir radome rūbus po dešimt litų. Taip vaikų tėvams nereikėjo mokėti šimto litų už pasiuvimą. Sprendimą rasti galima, tik reikia paieškoti.
Ir maistui reikėtų mažiau išleisti. Esu pastebėjusi, kad prisiperku maisto, nepagalvojusi, kad jo tiek nesuvalgysiu, o paskui išmetu.
– O „Yvos“ dainos apie ekonomikos krizę nebus?
– Oi, čia ne mūsų sritis.
Mes nesirengiame skųstis. Darbas kartais atneša pelno, kartais – ne. „Yvos“ šokių studija veikia, malonu dirbti su vaikais. Dabar atidarysim ir dainavimo mokyklėlę, iš kurios irgi nepralobsim. Bet svarbiausia, kad aš esu dvasiškai patenkinta.