Emocijų viesulas įsuko ir A.Macijauską

A.Macijauskas labiau įpratęs klausytis aplodismentų po savo pelnytų tritaškių, bet antradienį jis iš tribūnų plojo kitiems krepšininkams.

Vilniuje gyvenantis taikliarankis žaidėjas „Siemens“ arenoje stebėjo, kaip „Lietuvos ryto“ komanda lemiamame E grupės mače 74:64 nugalėjo Las Palmaso „Kalise“ ir prasibrovė į kitą Europos taurės varžybų etapą.

Šiose rungtynėse „Lietuvos ryto“ slaptasis ginklas buvo Milko Bjelica. Juodkalnietis pelnė 18 taškų, atkovojo 10 kamuolių ir su 20 balų buvo naudingiausias mačo žaidėjas.

Rezultatyviausiai su „Kalise“ žaidė Mindaugas Lukauskis – 19 taškų.

Antrajame etape vilniečiai kovos L grupėje su Bilbao „Iurbentia“ (Ispanija), Šarlerua „Spirou“ (Belgija) ir Kvakenbriuko „Artland Dragons“ (Vokietija).

A.Macijauskas -retas svečias tribūnose, kadangi palikęs Vilnių žaidė svetur – Vitorijos „Tau Ceramica“ (Ispanija), NBA klube „New Orleans Hornets“ ir Pirėjo „Olimpiakos“ (Graikija).

28 metų krepšininkas pastaruosius mėnesius bylinėjasi su Graikijos komanda, kuri siekia nutraukti sutartį su juo.

- Kokį įspūdį jums padarė rungtynės? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo A.Macijausko.

- Turbūt tik antrą sykį kaip žiūrovas sėdėjau „Siemens“ tribūnose.

Labai miela čia grįžti. Kol būsiu Vilniuje, reikės dažniau užsukti, nes patyriau labai daug teigiamų emocijų.

- Tai buvo labai svarbios rungtynės, todėl nenuostabu, kad žaidėjai aikštėje darė šiek tiek broko. Slėgė atsakomybė, nes pralaimėjimo kaina buvo itin didelė – „Lietuvos rytas“ nebūtų patekęs į kitą etapą.

Džiaugiuosi, kad vilniečiams varžybos susiklostė pagal laimingą scenarijų.

Tikiuosi, kad kitame etape „Lietuvos rytas“ žais dar geriau ir vėl suteiks malonių emocijų.

- Žinoma, daug vaikinų pažįstu iš Lietuvos rinktinės.

Be to, M.Lukauskis dabar yra mano kaimynas, su Donatu Zavacku kartu rungtyniavome karjeros pradžioje Klaipėdoje, o kai treniravausi Lenkijoje, smagiai bendravome su treneriu Rimu Kurtinaičiu.

- Tikrai nudžiugau. Malonu, kai žmonės prisimena, kad kažkada žaidžiau šioje komandoje, atidaviau jai savo širdį.

- Sprendimas turėjo būti paskelbtas iki sausio 5 dienos, bet kol kas nieko nepranešė.

Reikia kantriai laukti, o tai nėra lengva, kai esi sveikas gyvas ir pasirengęs žaisti.

- Taip, vienas. Iki Naujųjų metų dirbau Sopote su fizinio rengimo treneriu Aleksandru Kosausku. Tikėjausi, kad po sausio 5 dienos galėsiu vilktis aprangą, teipuotis kojas ir kautis vienoje ar kitoje komandoje.

Dabar man nebeaišku, kokiu krūviu verta treniruotis, nes gali būti, jog šį sezoną teks padaryti pertrauką.

- Reikia sulaukti sprendimo, nes dabar ten galiu treniruotis tik su A.Kosausku, o prasmė vargu ar yra – jei byla užsitęstų dar du ar tris mėnesius, sezonas bus beveik pasibaigęs.

Planuoju, kad pavasario pabaigoje važiuosiu su A.Kosausku į pajūrį ir rengsiuosi ten.

- Neaišku, ar mane paims. Ne aš sprendžiu šiuos klausimus.

Mano pareiga – treniruotis, kad rinktinės ar klubų treneriai žinotų, jog esu pasiruošęs. Tada gal sulauksiu kokių kvietimų.

Yra įvairių variantų, bet niekam negaliu įsipareigoti. Kas domisi, mano situaciją žino ir laukia, kuo pasibaigs teismai.

* Bilbao klubo viešnagė Vilniuje labiausiai intriguos dėl to, kad prieš „Lietuvos rytą“ žais „Iurbentia“ aprangą vilkintis Renaldas Seibutis. Kol kas lietuvis rungtyniauja banguotai – kartais ryškiai blyksteli, o kartais būna beveik nepastebimas. Europos taurėje jis vidutiniškai pelno 11,2 taško, ACB lygoje – 6,4 taško.

* Banguotas paskirų krepšininkų žaidimas, atrodo, apskritai yra „Iurbentia“ strategijos dalis. Treneris Txusas Vidorreta neturi ryškių žvaigždžių, tačiau gali pasikliauti net 11 beveik lygiaverčių žaidėjų.

* Vis dėlto sunkiausios puolimo užduotys skiriamos puolėjui kroatui Marko Baničiui (10,8 tšk.) ir, ko gero, geriausiam šių dienų Baskijos krepšinio auklėtiniui 180 cm ūgio įžaidėjui Javierui Salgado (12 tšk.).

* Dar viena „Iurbentia“ ypatybė – solidus žaidėjų amžius. Net šeši krepšininkai jau atšventę 30-metį, o jauniausiam žaidėjui R.Seibučiui yra 23-eji.

* ACB lygoje Bilbao klubas užima 11-ąją vietą (6 perg. ir 10 pral.). Sezono pradžioje jis žygiavo tarp 8 geriausių, bet pirmojo rato pabaigoje patyrė 5 nesėkmes iš eilės ir nesugebėjo iškovoti kelialapio į šalies taurės turnyrą.

* Vilniaus krepšinio sirgaliams nereikia pasakoti, kur yra Šarlerua miestas. Jame „Lietuvos rytas“ du sykius žaidė ULEB taurės finalo rungtynes. Tiesa, tada vilniečių varžovas buvo ne vietos klubas, o šįkart teks susigrumti su Belgijos čempionu „Spirou“. Kovoti „Spiroudome“ arenoje nebus lengva – joje Šarlerua klubas šį sezoną nė sykio nepralaimėjo nei Europos taurės, nei Belgijos lygos rungtynių.

* Ekipos branduolį sudaro amerikiečiai, kuriuos į europietiškojo krepšinio rėmus įstatyti bando buvęs Zagrebo „Cibona“ treneris Draženas Anzulovičius. Aikštėje dešinioji stratego ranka yra 183 cm ūgio įžaidėjas Jerry Johnsonas (14,6 tšk.).

* Belgijos lygoje „Spirou“ per 13 rungtynių iškovojo 10 pergalių ir užima 3-iąją vietą.

* „Artland Dragons“ – irgi amerikietiška komanda. Žaidėjai iš krepšinio tėvynės jai pelno net 85 proc. taškų („Spirou“ – 80 proc.).

* Vis dėlto Kvakenbriuko klubas žaidžia kitaip negu Šarlerua ir yra labai priklausomas nuo savo lyderių. Pirmiausia – dviejų aukštaūgių Darreno Fenno (208 cm ūgio; 16,7 tšk.) ir Adamo Hesso (201 cm ūgio; 16 tšk.).

* Kvakenbriuko ekipa turi ir trečią banginį – Dariusą Hallą. Tačiau šis 202 cm ūgio puolėjas per pirmąsias Europos taurės rungtynes patyrė rankos traumą ir du mėnesius nežaidė.

* Kaip tik susižeidus D.Hallui prasidėjo „Artland Dragons“ bėdos Vokietijos lygoje, o keturių pralaimėjimų serija nubloškė komandą iš lyderių grupės į 12-ąją poziciją (8 perg. ir 9 pral.). D.Hallas šį mėnesį jau turėtų grįžti į komandą, tad 33 metų treneris Thorstenas Leibenathas galės sukurti įvairesnių galvosūkių varžovų gynybai.