Jo dukra Rūta Pavilonienė nesistebėjo, kad ypatingu jautrumu
pasižyminčiam tėvui didelis būrys svečių ir sveikinimų sukėlė emocinį
šoką.
J.Balčiūnas visą gyvenimą didžiavosi gimęs Lietuvos valstybės atkūrimo
dieną ir visada būtent tą dieną su giminėmis ir draugais švęsdavo savo
gimtadienį.
Sovietiniais laikais ne kartą prireikė priimti ir nekviestus svečius
- smagaus susibūrimo išgąsdintus milicininkus, kuriuos nuramindavo
tik parodytas pasas.
Iš pirmos savo algos J.Balčiūnas nusipirko Žalgirio mūšį vaizduojantį
paveikslą, o savo dukrai Rūtai ir Sūnui Juozui nuo mažens aiškindavo
įvairius Lietuvos istorijos įvykius.
Iki šiol jis nuolat domisi politiniais įvykiais - klauso radiją,
žiūri televizijos laidas, pats skaito laikraščių antraštes ir
išsirenka įdomiausius tekstus. Tuomet paprašo vaikų ar anūkų juos
perskaityti, nes pats jau prastai mato.
Šis domėjimasis dar labiau sustiprėjo, kai anūkė Živilė pradėjo
studijuoti politikos mokslus, vėliau įsidarbino Seime Europos reikalų
komitete.
Išgirdęs, kad Seimo pirmininku buvo išrinktas Arūnas Valinskas, jis
stebėjosi, kaip tai gali būti ir kas dabar vadovaus televizijai.
Ilgokai pasvarstęs šimtametis nusprendė, kad tikriausiai A.Valinskas
keisis vietomis su Andriumi Kubiliumi, kuris paliks politiką ir pereis
dirbti į televiziją.
J.Balčiūnas labai nervinosi, kai sausio 16 dieną prie Seimo prasidėjo
riaušės, ar nebus blogai jo anūkei Živilei, bet prisiminęs, kad ji
dirba jau Briuselyje, šiek tiek nusiramino.
Iki 94 metų alytiškis neturėjo jokių sveikatos problemų, bet po to
vienas po kito ištiko trys insultai.
Ir vis dėlto senoliui pavyko vėl atsistoti ant kojų.
Visą gyvenimą jis nerūkė, labai saikingai vartojo alkoholį, o valgė
viską nesirinkdamas.
„Bet po pietų būtinai turi išgerti kavos su pyragaičiu ar sausainiais.
Ir per gimtadienį nekantravo, kodėl ilgai nepjaustome torto. Visi jį
smaližiumi vadiname“, - sakė dukra Rūta.
Prieš septyniasdešimt metų iš Varėnos rajono persikėlęs gyventi į
Alytų, J.Balčiūnas įsigijo vairuotojo teises, vežiojo keleivius
autobusu, vėliau dirbo gaisrinėje, vaikų namuose, mėgo fotografuoti,
domėjosi sodininkyste, bitininkyste.
Prieš šešiolika metų jis tapo našliu, bet nesijaučia vienišas, nes
nuolat juo rūpinasi dukros ir sūnaus šeimos.