Vilniui tūkstančius knygų padovanojęs amerikietis W.Brentas: „Lietuva yra mano namai, noriu, kad biblioteka būtų lietuvių namai“ (video, nuotraukos)

100 tūkstančių knygų, 20 tūkst. žodynų ir enciklopedijų, daugybė filmų ir muzikos įrašų - toks centras turėtų įsikurti Vilniaus Gaono žydų muziejuje.

Nors šiuo metu - tai tik liūdnos patalpos su senomis sofomis, tačiau idėjos autorius W.Brentas planuoja iki vasaros bent jau sukrauti knygas į lentynas.

Kitoje mažoje patalpoje Žydų muziejuje sukrautas ir minėtasis lobis - kol kas 4,5 tūkst. knygų. Prieš dvi dienas jos atplaukė laivu iš Kalifornijos ir vis dar tūno dėžėse. W.Brentas knygas supirko pats arba gavo jas dovanų.

Visos šios knygos yra parašytos anglų kalba žydų autorių arba pasakoja apie žydus. Ir nors biblioteka yra skirta žydų kultūrai, jos skaitytojas turėtų būti bet kuris lietuvis. „Žydų Lietuvoje yra tik koks vienas procentas, todėl biblioteka yra skirta visiems lietuviams“, - sako W.Brentas.

Vyras teigia Lietuvoje atradęs namus. Pirmąkart į Vilnių atvykęs 1994 metais amerikietis vėliau čia grįždavo kasmet: „Dabar mano viltis - biblioteka. Noriu amžinai gyventi Vilniuje ir padėti šiai bibliotekai išaugti. Dažnai žmonės klausia, kodėl Vilnius, kodėl Lietuva? Kai 1994 metais pirmąkart čia atvykau, jaučiausi lyg lankyčiausi savo geriausio draugo namuose, lyg man priklausytų čia būti. Negali būti geresnio paaiškinimo nei šis“.

Nors po Europą vyras keliavo daug, Lietuvoje jis jaučiasi geriausiai. W.Brento protėviai - anglai ir airiai, o jo šeimos nariai – baptistai. „Nesu nei žydas, nei lietuvis, bet noriu įkurti žydų biblioteką Vilniuje“, - juokiasi vyras iš Kalifornijos.

Keistuoliu Žydų muziejaus darbuotojams atrodantis ateivis iš už Atlanto sako, kad biblioteka sujungia viską, kuo jis domisi: „Domiuosi žydų kultūra, dievinu knygas ir myliu Lietuvą“.

W.Brentas visuomet domėjosi Antrojo pasaulinio karo istorija ir žydų likimu, o kai pradėjo keliauti po Europą ir ieškoti karo įvykių istorinių vietų, būtinai norėjo pamatyti ir išnykusios žydų kultūros vietas.

„Kai 1993 lankiausi Prahoje, dalyvavau parodoje, kurioje buvo eksponuojami koncentracijos stovyklose nužudytų vaikų piešiniai . Iš parodos išėjau prislėgtas. Lankydamasis Vilniuje domėjausi žydų kultūra, kuri čia klestėjo - Šiaurės Jeruzalėje veikė dešimtys sinagogų ir maldos namų, prieš karą išeidavo net šeši skirtingi žydų dienraščiai. Galutinį tašką padėjo viena draugė, parašiusi straipsnį apie žydus Meksikoje. Tuomet susimąsčiau - kodėl negaliu įgyvendinti savo svajonės“, - pasakojo W.Brentas.

Praėjusiais metais vyras sakė kalbą Užupio gimnazijoje, kurioje vyko Pasaulio tautų teisuolių pagerbimo ceremonija: „Pasakiau, kad Lietuva buvo sukurta ne katalikų, ne žydų, o visų lietuvių. Ši šalis buvo žymi savo toleracija įvairiems tikėjimams - kiekvienas buvo čia laukiamas. Savo biblioteka noriu parodyti žmonėms žydų kultūros grožį, neversdamas jų įtikėti. Visuomet nekenčiau netolerancijos, diskriminacijos, stereotipų ir ypač antisemitizmo“.

Pasak W.Brento, jis nieko nekaltina ir pirštu nebado, nes netolerancijos apraiškų yra visame pasaulyje. „Nesu čia tam, kad ką nors kaltinčiau. Noriu, kad žmonės pamatytų neįtikėtiną žydų kultūros įvairovę“, - vyras pradeda vardyti įvairiausių temų knygas, filmus, muzikos įrašus.

Bibliotekoje turėtų būti knygų nuo fantastikos iki parašytų sporto, kelionių, muzikos, istorijos, medicinos, matematikos, fizikos temomis. Filmų - nuo „Schindlerio sąrašo“ iki Beno Sandlerio „Tropikų griaustinio“, muzikos - nuo tradicinės klezmerio iki Barbros Streisand dainų.

Vienintelis reikalavimas - knygos bus anglų kalba, žydų autorių arba apie žydus ir neapgadintos. „Niekas nenori pradėti bibliotekos nuo senų knygų“, - juokiasi W.Brentas.

Amerikiečio įkurtame kultūros centre turėtų vykti ir įvairūs renginiai: parodos, koncertai, skaitymai, paskaitos. W.Brentas teigia tikintis, kad tai bus ne tik nuostabiausia Europoje žydų biblioteka, bet ir anglų, kaip antrosios kalbos, šaltinis - nesupratę ko nors knygoje skaitytojai galės atsiversti vieną iš 20 tūkst. čia būsiančių enciklopedijų ir žodynų.

„Norėčiau, kad bibliotekoje vakarais būtų skaitoma poezija, vyktų parodos ir koncertai, paskaitos. Svarbiausia, kad į renginį atėjęs žmogus bus apsuptas nuostabių knygų, kurias gal kada vėliau jis ištrauks iš lentynos“, - užsisvajoja vyras ir teigia jokiais būdais nenorintis lietuvių atversti į judaizmą. „Lietuva yra mano namai, noriu, kad biblioteka būtų lietuvių namai“, - sako W.Brentas.

Nors dauguma knygų keliauja iš įvairių pasaulio šalių, lietuviai taip pat gali jų dovanoti. Šiais metais W.Brentas tikisi pagaliau aplankyti ir tikrąją Jeruzalę, iš kurios taip pat planuoja parsivežti nemažai knygų.