M.Chodorkovskio advokatas kuria istoriją

Nuolat ir visur eskaluodamas Chodorkovskio temą Amsterdamas atlieka rizikingą vaidmenį. Jis rūpinasi, kad jo klientas neliktų Sibiro užmarštyje ar „netyčia“ nenukristų nuo laiptų.

Amsterdamas sako žinąs daug (be jokios abejonės, galvoje turėdamas ir save) „sunkius“ klientus visame pasaulyje ginančių ir su nuolatiniais grasinimais bei rizika susitaikiusių advokatų. Jis ir pats visą laiką stengiasi būti atsargus – „jau pamečiau skaičių, kiek kartų man buvo grasinta“. Galbūt todėl ir „Versus“ susitikimą su šiuo iš Rusijos 2005 metų rugsėjį išvarytu advokatu gaubė kiek neįprasta tokiais atvejais atmosfera.

Žurnalo „Portfolio“ reporteris Christopheris S.Stewartas buvimą su Amsterdamu prilygino filmui apie slaptuosius agentus: jauti, kad tave stebi, bet negali to įrodyti.

„Kai pirmą kartą susisiekiau su juo dėl bylos, jis tikino, kad detalių telefonu geriau neaptarinėti. Jis mano, kad jo pokalbių Londone esančiuose namuose ir biure klausomasi, kad peržiūrimas jo e. paštas, kad jį nuolat stebi Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), KGB pakeitusi specialioji struktūra. Dauguma žmonių, su kuriais kalbėjausi norėdamas patikrinti man pateiktą informaciją, sakė, kad su laiku pajusiu, jog ta šmėkščiojanti rizika Amsterdamui patinka“, – rašo Stewartas.

Pats Amsterdamas kartkartėmis save padrąsina sakydamas, kad „jie turi daugiau ką veikti, o ne užsiimti manimi“. „Tačiau paskui pasižiūriu, koks pragaras verda Kremliuje (...). Neabejoju, kad jie mane atidžiai stebi. Žinau tai. Toks tų žmonių būdas“, – teigia advokatas. Amsterdamas ne kartą yra sakęs, kad ir gyvenant Maskvoje jo e. laiškai buvo skaitomi, o jis pats visą laiką sekamas.

Kad Amsterdamas viešėdamas Lietuvoje susitiks su „Versus“, sužinome tik išvakarėse. Tiksli susitikimo vieta, laikas ir mus pasitiksiančio asmens vardas paaiškėja vėlyvą rytmetį – į mobilųjį telefoną gaunu SMS žinutę. Pokalbio susitinkame ne kaip tokiais atvejais įprasta viešbutyje, restorane, redakcijoje ar kitoje viešoje vietoje, bet vienos Užupyje įsikūrusios tarptautinės organizacijos, teikiančios informaciją apie Rusiją ir jos santykius su Europos Sąjunga, posėdžių kambaryje.

Advokatą lydi Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento Rusijos skyriaus atašė. Ji juokauja, kad yra Amsterdamo asmens sargybinė, ir visą laiką nuo jo nesitraukia nė per žingsnį. Tikriausiai dėl to, kad advokatas dalyvavo tuo metu Trakuose vykusiose neoficialioje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užsienio politikos strategų diskusijose, dar vadinamose „Sniego susitikimu“ (angl. „Snow meeting“). Viena iš diskusijų temų buvo Rusija, jos politika ir elgsena. O šia tema Amsterdamas tikrai turi ką pasakyti.

Lietuvoje jis lankosi ne pirmą kartą. Keliuose oficialiuose ir neoficialiuose susitikimuose Amsterdamas yra dalyvavęs ir anksčiau.

Advokato tikrai nepavadinsi kalbiu pašnekovu, jis labai konkretus – keli sakiniai ir pauzė laukiant kito klausimo.

Amsterdamas gimė Niujorko valstijoje (JAV) žydų imigrantų šeimoje. Jo tėvas mirė, kai jam tebuvo pusė metų. Kiek vėliau Amsterdamo motina ištekėjo antrą kartą – už skrybėlininko, ir šeima persikraustė į Niujorką, į Bronksą.

Kai Amsterdamo patėvis gavo naują darbą Kanados sostinėje Otavoje, visa šeima persikraustė ten. Kurį laiką Amsterdamas dirbo savo mokyklos laikraštyje, bet parašęs istoriją apie Abbie Hoffmaną (1936–1989), amerikiečių rašytoją, visuomenės veikėją, vieną iš hipių judėjimo pradininkų, daugelio protesto akcijų organizatorių (prieš Pentagoną, karą Vietname, aplinkos teršimą), buvo laikinai nuo šio darbo nušalintas. Galiausiai iš šios mokyklos jis iškrito ir atsidūrė Otavos Carleton universitete, kur studijavo vokiečių filosofo Karlo Marxo veikalus. Vėliau Amsterdamas tęsė mokslus Kanados Karalienės universiteto Teisės mokykloje (angl. Queen’s University Law School).

Kai nesimokydavo, Amsterdamas keliaudavo. Jį ypač traukė šalys, išgyvenančios vadinamąjį pereinamąjį laikotarpį: Rytų Europa, Karibų jūros regionas, tuometinė Sovietų Sąjunga. Į Rusiją pirmą kartą Amsterdamas atvyko būdamas paauglys, dar Leonido Brežnevo laikais. „Domiuosi šia šalimi nuo 12 metų, taigi iš viso jau daugiau negu 40 metų. Net jei ir nebūčiau sutikęs Chodorkovskio, mano nuomonė apie Rusiją nebūtų kitokia“, – teigia jis.

Dabar Amsterdamas gyvena Anglijoje. Kartu su draugu ir kolega Deanu A.Peroffu nuo 1980 metų Toronte, o vėliau ir Londone turi įsteigęs advokatų kontoras, jo partneriai ir klientai – iš viso pasaulio. „Amsterdam & Peroff“ kontoros išskirtinumą geriausiai apibūdina vienas sakinys jų tinklalapyje: „Mes ne tik laimime bylą – mes kuriame istoriją“.

Chodorkovskio bylos priešistorė – 1999 metai, Naujųjų metų išvakarės, kai Rusijos prezidento poste Borisą Jelciną (ir jo tuometiniams oligarchams leistinus veiklos metodus) pakeitė Vladimiras Putinas. 2000-ųjų liepą jis sukvietė oligarchus į Kremlių ir paskelbė, kad banditiškam kapitalizmui atėjo galas, o XX a. dešimtasis dešimtmetis nuo šiol istorija – laikas keistis. Putinas taip pat perspėjo verslo magnatus, kad jeigu jie nesikiš į politiką, niekas jų neklausinės apie nešvarius būdus, kuriuos naudodami jie tapo turtingi.

Po šio susitikimo Rusijos turtingieji pasidalijo į tris stovyklas: vienų santykiai, pavyzdžiui, Rusijos naftos bendrovės „Lukoil“ prezidento ir vieno iš pagrindinių akcininkų Vagito Alekperovo, su Putinu tapo neutralūs; kiti, pavyzdžiui, į naftos ir plieno gamybą investavęs Romanas Abramovičius, tapo Putino sąjungininkais; tretieji nusprendė kovoti. Tarp jų buvo ir Chodorkovskis. Jis ir keli kiti buvę „Jukos“ vadovai kalėjime atsidūrė 2003 metais, apkaltinti sukčiavimu, vengimu mokėti mokesčius, didelio turto pasisavinimu apgaulės būdu, dokumentų klastojimu, bendrovės bendrasavininkių klaidinimu. Kaltinamieji savo kaltę visą laiką neigė.

„Ką reiškia galingas, stiprus? Kulkos nėra stiprios. Rusija nėra stipri dėl to, kad užgrobė Chodorkovskio turtą. Tiesą sakant, Rusijos silpnumas pasimato iškart, kai tik pradeda kristi naftos kainos. Tai naftos valstybė, turinti panašumų su Venesuela ir Nigerija. Rusijos žmonės yra nuostabūs ir Rusija, kaip šalis, man patinka, tačiau visai kas kita, kai kalbama apie Kremliaus jėgą. Kremlius iš tiesų yra silpnas. Tokių žmonių kaip Chodorkovskis neįmanoma uždaryti dėl to, kad esi stiprus. Juos uždarai, nes bijai“, – „Versus“ sako Amsterdamas.

Chodorkovskis buvo nuteistas 2005 metais, stebėtojų teigimu, visai ne dėl minėtų kaltinimų, o būtent dėl politinių priežasčių – viešo Rusijos vyriausybės kritikavimo ir paramos opozicijai. Kad tai politinė byla, yra pripažinę Šveicarijos, Didžiosios Britanijos teismai, Europos Taryba. Susidorojant su Chodorkovskiu siekta į valdžios rankas sugrąžinti ir energetikos sektoriaus kontrolę, taip padidinant Rusijos ekonominę įtaką tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje („Jukos“ buvo privatizuota valdant Jelcinui. Vakarų bendrovėms šiame privatizavime nebuvo leista dalyvauti, o kita Rusijos įmonė, Chodorkovskio konkurentė, nors už sandorį ir siūlė daugiau pinigų, iš aukciono buvo paslaptingai pašalinta).

Amsterdamas įsitikinęs, kad „Jukos“ iš Chodorkovskio buvo tiesiog pavogta. „Jukos“ (angl. Yukos) dabar yra veiksmažodis, reiškiantis „vogti“, taigi imdamiesi verslo Rusijoje jūs rizikuojate, kad jis bus iš jūsų pavogtas – Yukosed“, – per vieną konferenciją apie verslo galimybes Rusijoje kalbėjo advokatas.

„Tuo metu dirbau Lotynų Amerikoje. Chodorkovskiui mane rekomendavo mūsų abiejų bendras draugas, kuris žinojo, kokį darbą dirbu bandydamas apsaugoti valstybių puolamus asmenis, jų teises, turtą ir gebėjimą veikti. Mano sritis ten, kur susikerta politika ir teisė. Darau tą daugybę metų. 2003 metų vasarą su Chodorkovskiu susitikome Vašingtone. Jis mane pakvietė į Maskvą“, – pasakoja Amsterdamas. Jis yra sakęs, kad per pirmąjį susitikimą Chodorkovskis jam pasirodė visai ne toks, kokį tikėjosi pamatyti: „Jis kalbėjo pašnibždomis ir atrodė panašesnis į mokslininką negu į verslo magnatą.“

„Vis dėlto, kai susitinki su Chodorkovskiu, jo asmenybė iškart padaro įspūdį. Žinoma, įspūdį man padarė ir jo problemos rimtumas ir ką tai gali reikšti turint omenyje Rusijos istoriją. Tie, kuriems rūpi, kad į visa tai įtraukta Rusija, šia byla taip pat yra nepaprastai susidomėję“, – „Versus“ sako Amsterdamas.

Susitikimas su Chodorkovskiu jam buvo lemtingas. Iš Kanados kilusio advokato gyvenimą galima padalyti į du laikotarpius – iki ir po Chodorkovskio bylos (arba jai vis dar tęsiantis). Amsterdamas yra sakęs, kad nuspręsti, ar imtis šios bylos, nebuvo sunku: jis jautė, kad visą gyvenimą tarytum jai ir ruošėsi. Jau per pirmąjį susitikimą advokatas pasakė Chodorkovskiui: „Situacija taps itin bjauri. (...) Bet aš pranašesnis už kitus advokatus. Imsiuosi tavo likimo asmeniškai ir būsiu kartu, nesvarbu, kaip blogai bus. Tie žmonės, kuriuos laikai savo geriausiais draugais, paliks tave. Aš nepaliksiu“. Vos po kelių dienų Amsterdamas jau buvo Maskvoje.

„Galiu jus patikinti, jog turiu ir daugiau klientų, kurių padėtis besąlygiškai įpareigoja mane ginti jų interesus. Turiu Chodorkovskį Rusijoje, dar vieną žmogų, besibylinėjantį su Afrikoje esančia Čado valstybe – jo padėtis panaši į Chodorkovskio, dar kelis Nigerijoje, po vieną Gvatemaloje, Venesueloje“, – savo klientų sąrašą praskleidžia Amsterdamas ir tikina, kad visos šios bylos yra nepaprastai įdomios. Tačiau jis apgailestauja dėl to, kad daugumos šių šalių vadovai jau išmoko Chodorkovskio pamoką: jie seka Putino pavyzdžiu – įkalina savo oponentus ir pasisavina jų turtą.

Amsterdamas sako, kad jo pašaukimas – padėti tiems žmonėms, į kurių politinius ar demokratinius įsitikinimus nusitaiko sistema, o darbas su įvairiais gynamaisiais, kurie kaltinami itin saugomų savo šalyje vertybių paminimu, naujų klientų neatbaido. „Žmonės supranta, kad tie kaltinimai neteisingi. Manau, per pastaruosius penkerius metus mums pavyko pasiekti, kad žmonės suprastų, jog nesąžiningu elgesiu ir grobikiškumu garsėjanti valstybė nenusipelno pasitikėjimo. Chodorkovskio ir daugeliu kitų atvejų Rusiją galima traktuoti ne kaip valstybę, valdymo sistemą ar valdžią, o kaip tam tikriems asmenims Kremliuje reikalingą įrankį“, – dėsto Amsterdamas.

Jis sako, kad negalima leisti būti įbaugintam banditų. „Dujų gavybos rinkoje šiuo metu vyraujanti Rusijos bendrovė „Gazprom“ dvi šaltas sausio savaites įkaite buvo paėmusi didžiąją dalį Europos. Gėda, tačiau mūsų politikai tuo metu nesureagavo taip, kaip turėjo. Tai pavyzdys, kas atsitinka, kai leidžiamės būti įbauginti“, – teigia advokatas.

Kiek anksčiau jis yra sakęs, kad susirūpinimą ES energetiniu saugumu skatina didėjanti jos priklausomybė nuo Rusijos. „ES ir Rusijos energetinių santykių priešprieša turi baigtis“, – įsitikinęs kritikos Rusijai ir jos vykdomai politikai negailintis Amsterdamas.

Kai 2004 metų vasarą prasidėjo Chodorkovskio teismas, Amsterdamas Maskvoje apsistojo ilgesniam laikui. Advokatas gyveno netoli Raudonosios aikštės esančiame viešbutyje „Hyatt“, kuriame jam po metų, 2005 metų rugsėjį, buvo pranešta: jūsų darbas Rusijoje, pone Amsterdamai, padarytas, užmirškite šią šalį ir Chodorkovskį. Advokatui buvo liepta tuojau pat išvykti, antraip jis bus suimtas.

„Tai irgi patirtis, kurios įgijau būdamas Rusijoje. Toje šalyje būti advokatu dabar labai pavojinga. Nepriklausomi advokatai, dirbantys Rusijos žmonių naudai, dabar sėdi kalėjimuose“, – sako Amsterdamas.

Rusijos įstatymai užsieniečiams draudžia dirbti šalies teismo salėse, todėl Amsterdamas negalėjo ginti Chodorkovskio teismo posėdžiuose. Koduotas žinutes savo klientui jis perdavinėjo per teisme jį gynusius žymius Rusijos advokatus – Jurijų Šmidtą, Iriną Moskalenko ir kitus. „Šie advokatai – tikros istorinės Rusijos asmenybės, be to, dar ir mano kolegos. Dirbti su jais buvo nuostabi patirtis“, – prisimena Amsterdamas.

Dėl tolesnio Chodorkovskio likimo advokatas dabar irgi kovoja ne vienas, su juo dirba keliolika žmonių, taip pat ir iš Rusijos. Tiesa, dauguma jų nebegyvena šioje šalyje, su šeimomis persikėlė į Europą.

Vienas pagrindinių Amsterdamo padėjėjų yra Antonas Drelas, vienas iš Chodorkovskio advokatų Rusijoje. Kad šis žmogus nesusitinka su bet kuo ir yra itin atsargus, liudija vienas atsitikimas: rengdamas publikaciją apie Amsterdamą žurnalo „Portfolio“ reporteris Stewartas aplankė Drelą jo kontoroje. Tačiau administratorė žurnalistui tvirtino, kad niekada nėra girdėjusi apie tokį žmogų, jis čia tikrai nedirba: „Jums nurodytas neteisingas adresas“. Kad Drelo kabinetas antrame pastato aukšte, ji sužinojo tik po to, kai Stewartas jai pasakė Drelo telefono numerį.

Drelas sako, kad jam ir jo šeimai Chodorkovskio byla tapo sunkiu išbandymu. Drelo kontoroje Rusijoje buvo tris kartus surengti reidai. Kaip ir bet kuris kitas Chodorkovskį ginantis teisininkas, Drelas sako, kad atstovauti tokiam klientui nelengva: „Jis ne šventasis. Kita vertus, jis nepadarė nieko, ko nedarė kiti. Viskas, ką jis padarė, buvo leidžiama įstatymų. Ne jo kaltė, kad tie įstatymai nebuvo tobuli“.

Amsterdamas tikina, kad Rusijoje vyksta ne teismai, o šou, „niekaip nesusiję su teise“: „Tai, ką mes visi patyrėme, nėra teisėti veiksmai. Tai farsas, vaikų žaidimas, bandant pavogti Chodorkovskio ir „Jukos“ pinigus bei turtą ir neprisiimant už tai atsakomybės.“

Kai iš Amerikos persikraustė gyventi į Angliją, Amsterdamas tapo kampanijos, siekiančios išlaisvinti Chodorkovskį, lyderiu. Jis visą laiką gyveno ir vis dar gyvena šia byla: apie ją nuolat kalba tarptautinėse konferencijose, rašo savo tinklaraštyje, kartais – laikraščiams ir žurnalams. Be to, įvairių idėjų, pasiūlymų, kokios taktikos reikėtų laikytis ginant Chodorkovskį, jis nuolat sulaukia ir iš nepažįstamų žmonių – jie skambina ir rašo e. laiškus.

Jungtinėse Amerikos Valstijose advokatai daug uždirba gindami žinomus problemų turinčius bankus ar finansines institucijas. Be to, taip jie dar ir išgarsėja. Ar Chodorkovskio byla pridėjo populiarumo, žinomumo, ar atnešė finansinės naudos ir Amsterdamui?

„Ši byla neturi nieko bendra su jūsų paminėtais dalykais, nes tai nėra verslo konfliktas. Tai politinė ataka. Taigi ir situacija visiškai kitokia. Tai ne tokia byla, kuri advokato verslui atneša naudos. Darbas su valstybės priešu nėra gerass bandymas reklamuoti nuosavą verslą“, – aiškina advokatas.

O kaip klientas atsiskaito su savo advokatu? Apie tai Amsterdamas neprasitaria, bet „Versus“ kalbinti advokatai sako, kad paprastai jiems mokama už valandinį darbą atsiskaitymus planuojant kas mėnesį, tačiau sudėtingos, su neaiškia pabaiga bylos turi išimčių – tuomet gali būti sumokama ir iš anksto.

Jų teigimu, tokių asmenų kaip Chodorkovskis advokatai gauna atlygį pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius.

„Be to, reikia suprasti, kad nuolat visur eskaluodamas Chodorkovskio temą Amsterdamas atlieka rizikingą vaidmenį. Jis rūpinasi, kad jo klientas neliktų Sibiro užmarštyje ar „netyčia“ nenukristų nuo laiptų“, – sako jie. Už tokį darbą Amsterdamui turėtų būti mokamas apie 1 000 GBP (3 800 Lt) valandinis arba sutartas metinis užmokestis.

Domintis šio advokato užmokesčio schema, Chodorkovskio byloje nuošalyje tikriausiai neturėtų likti ir faktas, kad Amsterdamo klientas ilgą laiką buvo tituluojamas turtingiausiu Rusijos žmogumi. Pats advokatas tvirtina, kad nė nenutuokia, kiek pinigų dabar turi Chodorkovskis.

Kanados advokatai apie savo kolegą Amsterdamą atsiliepia kaip apie vieną iš kelių advokatų pasaulyje, puikiai išmanančių, kaip kovoti su nusikalstamai besielgiančiomis valstybėmis. Jo pavardė taip pat yra 2005 metais sudarytame 100 populiariausių teisininkų Didžiojoje Britanijoje sąraše. Pats Amsterdamas nelinkęs savęs liaupsinti: „Nežinau, ar aš jau toks geras. Reikia nepamiršti, kad apie save sprendžiame pagal rezultatus, o Chodorkovskis vis dar Sibiro gulaguose“.

Ir nors advokatas, kaip pats sako, dėl Chodorkovskio kovoja ne tik teismo salėse, visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimas šia byla silpsta, kaip, beje, nyksta ir viltys, kad buvęs milijardierius į laisvę bus paleistas anksčiau skirto bausmės laiko. Rusijos įstatymai numato tokią galimybę kaliniui atlikus pusę bausmės laiko. Chodorkovskis, skaičiuojant ir teismų metu kalėjimuose praleistą laiką, kali jau beveik pusšeštų metų, jam likę dar maždaug treji. Tačiau skelbiama, kad dėl naujų kaltinimų jam gresia dar mažiausiai septyneri metai kalėjimo.

Šios istorijos baigties nesiryžta spėti ir Chodorkovskio advokatas. Jis tepasako, kad „tai neturi nieko bendra su teise“: „Mes tiesiog stebime, kaip toliau vykdomas nusikaltimas“.