Dabartinis „Tėvynės Sąjungos“ narys 1988 metais prisijungė prie „Jaunosios Lietuvos“ organizacijos ir aktyviai dalyvavo jos veikloje per visą kovos dėl nepriklausomybės laikotarpį. Tai buvo viena spalvingiausių tautinio judėjimo šauklių, kurie nepriklausomybės siekius reiškė ne tik žodžiais, bet ir imdavosi ryžtingų, netgi kraštutinių akcijų.
D.Kreivys buvo tarp „Jaunosios Lietuvos“ lyderių
Garsiausiai nuskambėjusios buvo karinės tarnybos šaukimo bilietų grąžinimas valdžios organams, Felikso Dzeržinskio ir Vinco Kapsuko paminklų nuvertimas bei triukšmingos akcijos Kauno mieste. „Jaunoji Lietuva“ Sąjūdžio metais buvo siejama ir su vandalizmo aktais, tačiau tuometis jos pirmininkas Stanislovas Buškevičius tai griežtai atmeta: „Gyvenimas parodė, kad mes čia niekuo dėti“.
D.Kreivys prisiminė, kad dalyvavo beveik visuose mitinguose, akcijose, įskaitant paminklų vertimą, karinių bilietų atidavimą: „Vienu metu net buvau tarp organizacijos vadovų. Norą įsijungti į aktyvios jaunimo organizacijos gretas lėmė tradicijos šeimoje. Turėjau giminaičių už nepriklausomybę atidavusių gyvybę. „Jaunoji Lietuva“ antroji po Laisvės lygos, vienareikšmiškai pasisakiusi už nepriklausomą Lietuvą. Man įsijungti į tokią jaunimo organizaciją visuotinės kovos už nepriklausomybę ištakose buvo natūralu“.
Su Sąjūdžiu sutarė ne visada?
Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys Algirdas Patackas lrytas.lt pasakojo, kad jie ir „Jaunoji Lietuva“ tuo metu siekė tų pačių tikslų, tik priemonės buvo skirtingos. Tuo metu po Sąjūdžio skėčiu glaudėsi nemažai organizacijų.
„Jie išsišokdavo per anksti, viskam reikėjo pasiruošti, o jie nieko nelaukę imdavosi veiksmų. Tuo metu savo kailiu reikėjo jausti, ką galima, o ko negalima daryti. Kad ir kaip būtų, Sąjūdis teigiamai vertino juos kaip žmones ir jų pastangas“, - lrytas.lt sakė A.Patackas.
S.Buškevičiaus nuomone, jie buvo ta jėga, kuri stūmė procesus ir ragino Sąjūdį imtis veiksmų, o ne tyliai kalbėti: „Mes nedarėme nieko neteisėto, tik reikalavome grąžinti tai, kas priklausė mums – laisvę“.
„Jaunosios Lietuvos“ santykiai su Kauno Sąjūdžiu, D.Kreivio vertinimu, buvo puikūs. Jis taip pat mano, kad Sąjūdžio Kauno grupė buvo viena tų, kuri aktyviausiai propagavo nepriklausomos Lietuvos idėją: „Dabartinių S.Buškevičiaus pareiškimų nesiimu vertinti, tik noriu pasakyti – labai gerbiu šio žmogaus neblėstantį patriotizmą. Tokio palinkėčiau kiekvienam, nes, mano manymu, patriotizmo, pilietiškumo Lietuvoje trūksta“.