Skaudžią savo patirtį Ž.Ilgauskas pavertė verslu

Tik pats lietuvis mažiausiai norėtų patekti į savo kliniką. Ypač dabar, kai NBA arenose prasideda lemiamos kovos.

Juk reguliariojo sezono nugalėtojas „Cleveland Cavaliers“ klubas rimtai nusitaikė į čempionų aukso žiedus.

Pirmajame atkrintamųjų varžybų etape Klivlando komanda rungsis su „Detroit Pistons“.

Rungtynės pasibaigė ir dauguma žaidėjų išsiskirstė, tik LeBronas Jamesas ir Ž.Ilgauskas vis dar rengiasi.

Pirmasis todėl, kad jį, kaip visada, užlaikė žiniasklaidos atstovų minia. Kitas – nes, kaip visada, ilgiau nei kiti turėjo laikyti savo kojas ledo pilname dubenyje. Jau daugybę metų Ž.Ilgauskui ši procedūra yra įprasta.

Tačiau 33 metų krepšininkui šį sezoną prisidėjo papildomų rūpesčių, nes reikia nuolat prižiūrėti ir nugarą, kuri sustabdė kelionę į Lietuvos rinktinę ir Pekino olimpiadą.

„Amžinai mano nugara neištvers, bet gal bent šį sezoną atlaikys“, – sakė Ž.Ilgauskas. Tuo metu „Cavaliers“ pagalbininkas apvynioja apatinę jo nugaros dalį ledo maišais.

Kai praėjusią vasarą Klivlando medikai vidurio puolėjui nustatė stuburo disko išvaržą ir klubas uždraudė pirmą kartą olimpiadoje apsivilkti Lietuvos rinktinės apranga, jis nesipriešino.

Neišgydytos nugaros problemos niekada nesibaigs, o 53 mln. dolerių vertės sutartyje su „Cavaliers“ buvo likę dar dveji metai.

Kažkas vėl kaltino Ž.Ilgauską simuliavimu, kiti suprato, kad sveikata yra svarbiau, o jis pats iškeliavo į Vankuverį gydytis pas specialistą, kuris per NBA sezoną dirba „Los Angeles Lakers“.

Jis žaidėjams, turintiems problemų dėl nugaros, taiko netradicinius gydymo metodus.

„Pavyzdžiui, man pritvirtindavo prie rankų ir kojų tokias virves, ir sukiojausi tarsi stovėdamas gynybos pozicijoje, – pasakojo Ž.Ilgauskas. – Daug dirbau su kamuoliais, buvo daug balansavimo pratimų, tampymosi, kad būčiau lankstesnis“.

Kad darbą būtų galima pratęsti Klivlande, į Kanadą keliavo ir „Cavaliers“ gydytojas. O Jennifer Ilgauskas važiavo ne tik palaikyti vyro, bet ir pažiūrėti, kokių naujovių būtų įmanoma pritaikyti savo reabilitacijos klinikose.

Pernai lapkričio mėnesį Ilgauskai atidarė jau antrąjį „Rebound Physical Therapy“ centrą netoli Klivlando. Pirmasis duris atvėrė 2006-aisiais.

„Jei ne Žydrūnas, to nebūčiau galėjusi padaryti, – sakė 37 metų J.Ilgauskas, nusprendusi nebūti vien turtingo krepšininko žmona be veiklos. – Jis mane labai palaiko“.

Prieš šį verslą ji ne vienerius metus dirbo sveikatos apsaugos srityje. O ilga vyro kova su traumomis, jo kantrybė ir fizinės terapijos būtinybė įkvėpė Jennifer pamėginti sukurti savo privačių klinikų tinklą.

Per vienas „Cavaliers“ rungtynes sutikusi savo buvusį kolegą fizioterapeutą Jonathaną Strychszą, moteris jam pasiūlė dirbti kartu.

„Man labai patinka tai, ką darau“, – šypsojosi nuolat užsiėmusi J.Ilgauskas, tapusi „Rebound Physical Therapy“ prezidente.

Nors klinikų, kurioms prireikė didžiulių investicijų, savininkai susiję su sportu, reabilitaciją jose atlieka ne krepšininkai.

Čia traumas gydosi susižeidę darbininkai, nukentėjusieji per automobilių avarijas, vidurinių mokyklų sportininkai. Beveik pusei Ilgauskų klinikų pacientų yra pažeistas stuburas.

Dėl ekonomikos krizės Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė verslininkų skaičiuoja nuostolius, bet Ž.Ilgauskas dėl to nesibaimina.

„Krizė ar ne krizė, žmonės turi sveikatos problemų. Jiems reikia reabilituotis“, – sakė „Cavaliers“ krepšininkas.

Mažai kas geriau už jį žino reabilitacijos svarbą. Nuo 1995-ųjų ir 2000-ųjų vidurio puolėjui po du kartus yra skilę abiejų pėdų kaulai.

Vienoje krepšininko pėdoje yra penkios vinys, kitoje – septynios. Jis yra ištvėręs penkias operacijas. Visa tai lietuviui padeda užjausti tuos, kuriems reikia pagalbos. Bet klinikų „Rebound“ veiklą Ž.Ilgauskas atidavė žmonai į rankas.

„Turime paskyrę žmones, kurie žino, ką daro. Jennifer prižiūri visą verslą. O aš tik plakatą pasikabinau ir turiu tuščią kabinetą“, – juokavo Ž.Ilgauskas.

Jis juokauja dažniau, nei galima tikėtis iš ramaus ir neplepaus aukštaūgio.

Net prieš keletą savaičių stipriai susižeidęs kairiosios rankos nykštį Ž.Ilgauskas juokėsi garsiau nei dejavo.

Su plačia šypsena veide milžinas dėl savo traumos papriekaištavo komandos draugui Andersonui Varejao.

„Reikia, kad Benas Wallace'as pasaugotų mano nugarą.

Aš pasakiau Andy, kad kai žaidžiu su Benu, man nieko nenutinka“, – linksmai kalbėjo lietuvis, laikydamasis už sutvarstyto nykščio.

Tuo metu jis buvo ką tik sužinojęs, kad pirštas nelūžo, nors po mačo su „New York Knicks“ atrodė kitaip. Tai buvo jau trečia žaidėjo trauma šį sezoną.

Pirma reikėjo praleisti 16 rungtynių dėl kojos bėdų, paskui Shaquille'as O'Nealas alkūne netyčia sulaužė Ž.Ilgauskui nosį.

„Byru į dalis“, – šypsodamasis pečiais gūžčiojo vidurio puolėjas. Nors jo kojos trauma, gauta per rungtynes gruodžio mėnesį, visai nebuvo juokinga.

„Pradžioje buvo baisu“, – prisipažino Ž.Ilgauskas.

Pėda ištino beveik taip, kaip senais laikais, kurių niekas nenori prisiminti.

Nerimas sustingdė ne tik patį krepšininką, bet ir visą „Cavaliers“ ekipą. Lūžis koją galėjo pažeisti negrįžtamai.

Tačiau po pirmojo išgąsčio visi lengviau atsikvėpė – įtrūko kulnikaulis, bet pavojaus karjerai nebuvo.

„Aš jaučiau, kad tas kaulas nelūžo. Skausmas buvo kitoks, kitoje vietoje, – prisiminė 220 cm ūgio milžinas. – Turėjau nuvažiuoti į Baltimorę pas chirurgą, kuris yra tvarkęs man pėdą. Jis norėjo patikrinti, kaip reikėtų gydytis“.

Beveik mėnesį Ž.Ilgauskas vaikščiojo koją laikydamas įtvare. Bet svarbiausia, kad išsivertė be ramentų. Jam nereikėjo įsigyti naujų, nes visus 20 senųjų, kurie nuo 2001 metų ilgai gulėjo neliečiami garaže, krepšininkas jau buvo išmetęs.

„Jau seniai jų reikėjo, – šyptelėjo Ž.Ilgauskas. – Stengiuosi likti sveikas“.

Dėl savo veterano stengiasi ir visas „Cavaliers“ klubas. Būtų naivu tikėtis laimėti NBA auksą be dešiniosios L.Jameso rankos. „Stengiasi mane tausoti“, – pripažino labiausiai komandoje patyręs krepšininkas, Klivlandui atstovaujantis jau tryliktą sezoną.

Kai per treniruotę prasideda kontaktinė kova, trapusis plikagalvis eina dirbti atskirai. Dėl nugaros ir kitokių problemų šį sezoną kiek sumažėjo ir Ž.Ilgausko žaidimo laikas – nuo 30,4 min. iki 27,3 min.

Bet lietuvio statistikos duomenys mažai keičiasi jau ne vienus metus.

„Šiemet žaidžiau kaip visada – stabiliai. Per daug negrybavau, – šypsojosi krepšininkas, vidutiniškai renkantis 13,1 taško ir atkovojantis 7,3 kamuolio. – Buvo ir gerų, ir blogų rungtynių, bet rodikliai normalūs“.

„Normalūs“ nėra pats tiksliausias žodis šiam Ž.Ilgausko „sukakčių sezonui“ apibūdinti.

Dėl savojo Z visos Klivlando arenos „Quicken Loans“ tribūnos šiemet turėjo vis stotis kelti ovacijas.

Nes Ž.Ilgauskas gruodį tapo daugiausia atšokusių kamuolių atkovojusiu krepšininku per „Cavaliers“ klubo istoriją, paskui jis sužaidė net 700-ąsias NBA rungtynes su šios komandos apranga, dar suspėjo tapti daugiausia metimų blokavusiu „kavalieriumi“ ir, be to, pelnė jau 10 000-ąjį savo tašką.

Penkiaženklę sumą vidurio puolėjas pasiekė baudos metimu ketvirtąją rungtynių su „Atlanta Hawks“ minutę.

„Turime dar dešimt tūkstančių priežasčių vertinti Ilgauską“, – paskelbė Klivlando dienraštis „Plain Dealer“ ir užsiminė, kad greičiausiai Lietuvos krepšininko 11-asis numeris amžiais kabės po „Cavaliers“ arenos stogu.

„Tikiuosi. Pažiūrėsime, kaip bus, – kuklinosi Ž.Ilgauskas. – Daug prakaito ir vargo įdėta, todėl visi šie laimėjimai man daug reiškia“.

Šventę sudrumstė tik dingęs rungtynių kamuolys, kurį žaidėjas norėjo pasilikti kaip suvenyrą. Visus trofėjus jis renka ir saugo savo kabinete namie Klivlando priemiestyje.

Bet pasirodė, kad kamuolys, kuriuo buvo pelnytas 10 000-asis taškas, nušokavo vienam tribūnose sėdinčiam vaikui į glėbį ir šis parsinešė jį namo.

Ž.Ilgauskas nutarė neprašyti grąžinti relikvijos ir net pasisiūlė ant kamuolio pasirašyti.

Tačiau berniukas labai norėjo grąžinti krepšininkui tai, kas jam priklauso.

„Ramiai, tyliai susitikome mokykloje. Padovanojau jam kitą kamuolį“, – pasakojo Ž.Ilgauskas, nenorėjęs šiuo įvykiu pritraukti spaudos dėmesio, todėl apie tai iki šiol niekur nepranešta.

Ž.Ilgauskui didelės reklamos niekada nereikėjo.

Jis nesidžiaugė sužinojęs, kad Lietuvoje buvo pranešta apie jo ir Jennifer ketinimus įsivaikinti kelis globos namuose augančius vaikus.

„Tai mūsų asmeninis reikalas, – tik tiek apie savo planus tapti tėvu sakė krepšininkas, jau pradėjęs įvaikinimo procesą Lietuvoje. – Pažiūrėsime, kaip bus“.

Kad ir kas vyktų širdyje ir namie, pastaruoju metu Ž.Ilgauskas visą dėmesį mėgina skirti krepšiniui. Apie tai kalbėti jis neatsisako.

Žaidėjas supranta, kad šiemet „Cavaliers“ lengvai neišsisuks.

Visa Amerika laukia pirmojo L.Jameso aukso žiedo.

Viltys didžiulės – Klivlando komanda pirmauja lygoje ir jau laimėjo daugiau nei 60 rungtynių.Neįtikėtina, kad vos prieš 6 metus „Cavaliers“ turėjo tiek pat pralaimėjimų, o ne pergalių.

Tačiau tai buvo prieš LeBrono pasirodymą. Krepšinio karalius viską pakeitė.

Kai šio mėnesio pradžioje prieš rungtynes su „Washington Wizards“ komanda L.Jamesas atėjo pamėtyti į krepšį, aikštę apsupo žmonės su fotoaparatais, fotografuojančiais telefonais ir išsprogdintomis akimis.

Šalia apšilimą darė Ž.Ilgauskas, prieš kiekvieną mačą atliekantis apie 200 metimų.

„Gal pirmuosius porą metų man buvo keista, kad LeBronas visiems – kaip cirkas. Visose išvykose bilietai būna išpirkti, – sakė Ž.Ilgauskas. – Kai „Wizards“ žais su kitu varžovu, ateis apie 5000 žmonių, o dabar – pilna. Mus visi labai nori nugalėti, todėl kiekvienose rungtynėse, jei nors kiek atsipalaiduosi, gausi į kailį“.

Taip ir buvo. Tą vakarą Rytų konferencijos lyderiai pralaimėjo visiškiems autsaideriams iš Vašingtono, nors pirma buvo laimėję 13 rungtynių iš eilės. Kitą dieną Orlande „Cavaliers“ gavo į kailį ir nuo „Magic“.

„Visko būna. Žinome, kad prieš visus neišlošime, – rankomis skėstelėjo Ž.Ilgauskas. – Atkrintamosiose varžybose prireiks ir laimės, ir sėkmės, kad iškovotume aukso žiedus. Bet galimybių turime gerų“.

Ž.Ilgauskas apskritai niekada nėra buvęs suaugusiųjų krepšinio čempionas.

Kai jis karaliavo 1994-1995 m. LKL čempionate pelnydamas 21,2 taško ir atkovodamas 13 kamuolių per rungtynes, finalo serijoje Kauno „Atletas“ 0:3 nusileido Kauno „Žalgiriui“.

2007-aisiais Ž.Ilgauskas pateko į NBA finalą, tačiau ten „Cavaliers“ pralaimėjo „San Antonio Spurs“ 0:4.

Lietuvos krepšinio rinktinėje Z nežaidė nuo tada, kai patyrė sunkių kojos traumų. Jis tik per televizorių galėjo matyti, kaip lietuviai kėlė Europos čempionų taurę Stokholme 2003-iaisiais.

Apsivilkti savo šalies rinktinės marškinėlių Ž.Ilgauskas jau nebeplanuoja.

„Viskas. Senstu, užtenka. Rinktinei invalidų nereikia. Reikia jaunų žmonių, – sakė 34-ąjį gimtadienį birželį švęsiantis Ž.Ilgauskas. – Norėjau žaisti olimpiadoje, tačiau nepavyko. Tiek dėl nugaros, tiek dėl draudimo. Vėl tiek daug kryžiaus kelių eiti nenoriu. Nenoriu, kad viskas kartotųsi. Nesąmonė“.

Jis net neįsirėmino, kaip ketino, tų žalių rinktinės marškinėlių, kuriuos pernai į Klivlandą vežė Krepšinio federacijos atstovai. „Nežaidžiau, tai nėra ko rėminti“, – sakė krepšininkas.

Paklaustas, ar labai apmaudu, kad nepavyko išvykti į Pekiną, Ž.Ilgauskas ilgai tylėdamas linksėjo galva.

Po šio sezono Ž.Ilgauskui liks dar vieni kontrakto su „Cavaliers“ metai.

Kas bus paskui, priklausys ir nuo L.Jameso, kuris po metų taip pati gali palikti Klivlandą.

„Man bus jau 35-eri. Jei LeBronas liks komandoje, jeigu aš dar gerai jausiuosi, jei man bus pasiūlyta nauja sutartis, kodėl nepažaisti ilgiau?

Reikia žaisti, kol gali“, – įsitikinęs turtingiausias Lietuvos krepšininkas.

NBA lygoje jis per dieną uždirba daugiau nei 60 tūkstančių litų, per mėnesį – 2 mln., o per metus – 24 mln. litų. 2010-aisiais Ž.Ilgauskas turėtų būti Klivlande praleidęs 14 metų ir uždirbęs 125 mln. dolerių.

Pasibaigus karjerai jis galėtų nieko rimta neveikti, bet jau pagalvoja apie naują veiklą.

Tapti verslininku ir kasdien rūpintis savo reabilitacijos klinikomis Ž.Ilgauskas neketina. Jam norėtųsi suktis krepšinio pasaulyje.

„Treneriu tapti nenoriu, nes tai dar sunkiau nei žaisti. Labiau galvoju apie vadybininko ar skauto darbą“, – sakė Ž.Ilgauskas.

Kol kas jis nori sugerti į save kiekvieną žaidimo sekundę, kiekvieną akimirką, kai sirgaliai tribūnose zvimbia „ZZZ“, o per Klivlando komandos pristatymą, užgesus šviesoms, pranešėjas ištaria: „Centras“ iš Lietuvos, numeris 11-tas Žydrūnas IIIlgauskaaas“.

O kai lietuvis paskutinį kartą šį sezoną grįš po rungtynių namo, norėtų savo kabinete su trofėjais ant lentynos padėti pirmąjį auksinį NBA čempiono žiedą. O galbūt ir ne paskutinį.

* * *

Į „Lietuvos ryto“ klausimus atsako Ž.Ilgauskas.

- Shaquille'as.

- Blokuotas metimas.

- Cepelinai.

- Nida.

- Davidas Beckhamas.

- Penelope Cruz.

- Brodvėjus.

- „U2“.

- Ruletė.

* * *

* Ž.Ilgauskas užvakar paskelbtas 2009 m. Austino Carro gero vaikino apdovanojimo laureatu. Prizą įsteigė Ohajo valstijos žurnalistai.

* Apdovanojimas skiriamas geriausiai su žiniasklaida bendradarbiaujančiam „Cavaliers“ krepšininkui. Ž.Ilgauskas įvertintas ir už puikius ryšius su Klivlando bendruomene.

* A.Carro prizą anksčiau yra gavę Klivlando klubo žaidėjai D.Jonesas (2008 m.), D.Goodenas (2007) ir L.Hughesas (2006).

* „Cavaliers“ A.Carras žaidė nuo 1971 metų. Komandai atstovavo 9 sezonus. 2000 m. minint ekipos trisdešimtmetį A.Carras buvo išrinktas į visų laikų geriausių „Cavaliers“ žaidėjų penketą.