Margaret Hanbury paskelbė, kad jis kelerius metus
sirgo vėžiu ir kad jo mirtis sukėlė „didžiulį liūdesį“.
Nors J.G.Ballardas nuolat būdavo vadinamas mokslinės fantastikos
rašytoju, pats jis sakydavo, kad iš tikrųjų „vaizduoja ateities
psichologiją“.
Savo ankstyvuosiuose apokaliptiniuose 7-ojo dešimtmečio pradžios
romanuose - „Nuskendusiame pasaulyje“ (The Drowned World), „Vėjyje iš
niekur“ (The Wind from Nowhere), „Sausroje“ (The Drought) - jis įsivaizduoja
pasaulį po įvairių katastrofų.
Tačiau jo skaitytojų ratą labiausiai išplėtė 1984 metais išleista „Saulės
imperija“.
Tai beletristinis pasakojimas apie jo vaikystę kolonijiniame Šanchajuje,
kur jis 1930 metų lapkričio 15-ąją gimė vienoje anglų šeimoje ir kur jis
buvo, kai 1941-ųjų gruodį, po atakos prieš Perl Harborą, atėjo japonų
pajėgos.
Su savo šeima jis atsidūrė internuotų asmenų stovykloje, ir jo knygoje
pasakojama apie jos siaubus ir pastangas joje išgyventi. Pasaulinę šlovę
rašytojui „Saulės imperija“ pelnė po to, kai pagal ją 1987 metais JAV
režisierius Stevenas Spielbergas pastatė filmą.
J.G.Ballardas taip pat pelnė puikius įvertinimus už 1973-iųjų „Avarija“
(Crash), kurioje, pasak autoriaus, aprašomas „iškreiptas automobilio
avarijos erotizmas“ ir kurią į didįjį ekraną 1996 metais perkėlė Kanados
kino kūrėjas Davidas Cronenbergas.
J.G.Ballardas į Didžiąją Britaniją iš Kinijos atvyko 1946 metais. Jis
studijavo mediciną Kembridžo universitete, tarnavo karališkųjų oro pajėgų
pilotu, dirbo pardavėju, reklamos agentūros skelbimų sudarytoju ir vieno
mokslinio žurnalo redaktoriaus pavaduotoju, o paskui visą savo laiką skyrė kūrybai.
Visą likusį savo gyvenimą jis praleido Didžiojoje Britanijoje, o
pastaruosius penkis dešimtmečius beveik visą laiką gyveno tame pačiame name
Šepertone Saryje, į pietvakarius nuo Londono.