Tokiais gyvaisiais paveikslais virsta pasmerktojo „Air France“ lėktuvo keleiviai, pamažu ryškėjant spalvingoms istorijoms, slypinčioms už sauso nelaimės aukų vardų sąrašo.
Ši katastrofa – ne tik techninis detektyvas aviacijos specialistams, bet ir šiurpi nutrūkusių 228 gyvybių tragedija. Joje netrūksta žiaurių sutapimų ar ironiškų likimo posūkių.
Trijų draugių žūtis
Ypač skaudus trijų jaunų airių medikių likimas.
„Mums labai trūks tavo šokančių kojų. Trūks tavo kvailiojimų, sąmojo, apkabinimų. Visada liksi mūsų širdyje“, – sakoma paskutiniame šeimos atsisveikinime su viena šių gydytojų – 29 metų Eithne Walls. Prieš pasukdama į mediciną, ši žavi moteris daugiau negu dešimtmetį keliavo po pasaulį su garsia airių šokių trupe „Riverdance“.
E.Walls ir jos geriausios draugės 26 metų Aisling Butler bei 28 metų Jane Deasy atostogavo Brazilijoje kartu su kitais savo bendramoksliais iš Dublino Trejybės koledžo medicinos mokyklos 2007 metų laidos.
Šių jaunų medikių apskritai galėjo nebūti nelemtajame lėktuve: likę jų bendramoksliai po dviejų savaičių Brazilijoje patraukė į Australiją.
Bet trijulė troško kuo greičiau grįžti prie jau prasidėjusios karjeros medicinos srityje.
A.Butler tėvas Johnas niekada nepamirš patirto sielvarto. Jis iš pradžių manė, kad duktė turėjo skristi kitu lėktuvu. Nutaręs dėl visa ko pasitikrinti, vyras susirado jau ištrintą dukters elektroninį laišką.
„Kai jį atidariau, kartu atsivėrė košmaras“, – atsiduso vyras.
Padėka virto mirtimi
Ne mažiau skaudus ir dešimties vienos elektronikos prietaisais prekiaujančios Prancūzijos bendrovės darbuotojų likimas.
Juos trumpomis atostogomis Brazilijoje apdovanojo darbdaviai bendrovėje CGED.
Lėktuve buvo ir devynių šių darbuotojų antrosios pusės.
„Tai sužinojau pirmadienio rytą. Pasakymas, kad tai buvo šokas, nė iš tolo neatitinka to jausmo“, – kalbėjo sukrėstas bendrovės vadovas Laurent'as Bouveresse'as.
Tris darbuotojus prarado ir garsi Prancūzijos padangų gamintoja „Michelin“. Vienas jų – jos padalinio Lotynų Amerikoje vadovas Luizas Roberto Anastocio.
Taip pat žuvo ir 28 metų darbuotoja Christine Pieraerts.
Ši prancūzė visai neseniai buvo atsigavusi po patirto insulto ir tikėjosi sugrįžti namo apsilankiusi pas savo draugą.
„Džiaugėmės, kad ji grįžo į darbą ir į normalų gyvenimą.
Tačiau likimas buvo nusiteikęs prieš ją ir prieš mus“, – sakė moters brolis Michelis.
Lemtis aukų nesirinko
11-metis britas Alexanderis Bjoroy buvo išsiruošęs į ilgą kelionę vienas.
Jis turėjo grįžti į savo mokyklą Anglijoje, Bristolyje, praleidęs atostogas su Brazilijoje gyvenančia savo šeima.
28 metų ispanė Ana Negra Rio de Žaneiro oro uoste atsisveikino su savo vyru – su juo Brazilijoje praleido medaus mėnesį.
Ji vos kelios dienos iki lemtingojo skrydžio nusprendė aplankyti tėvus Ispanijoje ir užsisakė bilietus į kitą lėktuvą.
Pasmerktuoju reisu į Paryžių išskrido jos naujasis vyras.
O amerikiečių Michaelo ir Anne Harrisų artimieji guodžiasi bent mintimi, kad jie abu žuvo kartu. Pagyvenusi pora į Rio de Žaneirą buvo persikrausčiusi vos prieš 10 mėnesių, o į Europą amerikiečiai skrido ir darbo reikalais, ir pailsėti.
61 metų britas Arthuras Coakley, dirbęs naftos platformos inžinieriumi, apskritai šiuo lėktuvu neturėjo skristi. Jis namo turėjo skristi dar anksčiau, bet kelionę teko kelis kartus atidėti dėl perpildytų lėktuvų.
Tarp 58 tragedijos aukų brazilų – ir 26 metų Pedro Luisas de Orleansas e Braganca. Jis buvo tiesioginis paskutinio Brazilijos imperatoriaus Pedro II palikuonis.