Maudžiančius raumenis kaip niekas kitas atpalaiduoja masažuotojo rankos. Šįkart jų – dvi poros. Tai buvusių krepšinio žvaigždžių Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio masažuotojas Juozas Petkevičius ir jo duktė Miglė Achramavičienė.
***
Jie sutartinai palinko prie sportininkių ir ėmė gniaužyti nugarą tai pečių link, tai – ties juosmeniu.
„Ai“, – staiga sudejavo krepšininkė A.Čiūdarienė, kai Juozas užčiuopė jautrią vietą dešiniajame šone.
„Migliuk, pratęsi?“ – paklausė sportininkė, kai masažuotojas atsistojo ir užleido savo vietą prie krepšininkės savo atžalai.
„Migle, tik vien tos vietos nebrūžink, neatlaikys“, – patarimą dukteriai dar mestelėjo 62 metų J.Petkevičius.
„Žiūrėsiu, kiek atlaikys“, – tuoj pat atskriejo 28 metų M.Achramavičienės atsakymas.
Stebėdamas šiuos du žmones nesuabejosi, kad jie – tėvas ir duktė. Abu – nedidelio ūgio, panašių bruožų, kalbos maniera irgi panaši.
Ir gyvenimo kryptį Miglė pasirinko tą pačią, kuria jau beveik tris dešimtmečius žengia jos tėvas, buvęs „Žalgirio“, o pastaraisiais metais – „Lietuvos ryto“ komandos masažuotojas.
O M.Achramavičienė padeda Lietuvos moterų krepšinio rinktinei, šiuo metu dalyvaujančiai Europos čempionate Latvijoje.
***
Lietuvos kūno kultūros akademijoje kineziterapiją baigusi Miglė kurį laiką dirbo viename Kauno sporto klubų – treniruodavo ir masažuodavo nėščiąsias, vaikus, moteris po gimdymo, nugaros skausmus kenčiančius žmones.
Su šeima persikrausčiusi į Vilnių, kur beveik dešimt metų gyvena jos tėvai, M.Achramavičienė suko galvą, ar priimti vienos sostinės grožio klinikos pasiūlymą prisidėti prie jų kolektyvo, ar pasisiūlyti į stipriausios šalyje moterų krepšinio komandos „Teo“ masažuotojo vietą. Juozas buvo girdėjęs, kad jie dairosi specialisto.
„Būtų buvę lengviau, jei tėtis būtų tvirtai pasakęs: „Eik ten ir dirbk“, bet jis nuo pat vaikystės suteikia visišką laisvę, nori, kad pati nuspręsčiau, ir visuomet palaiko, kad ir kokį sprendimą priimčiau“, – dėkingumu švytėjo Miglės akys.
„O kaip nepalaikysi, juk tikrai gali nuspręsti pati“, – antrino tėvas.
J.Petkevičius dar vaikystėje iš savo motinos išmoko gerbti kitų žmonių nuomonę ir sprendimus, kad ir kokie jie būtų.
Nors iš Molėtų rajono kilusiam Juozui gydytojai buvo nustatę sunkią kepenų ligą ir draudė sportuoti, motina nestabdė sūnaus ir leido siausti kieme su bendraamžiais.
„Jei mama būtų draudusi man elgtis taip, kaip norėjau, būčiau likęs paliegęs, o tapau sportininku ir dar kitiems sportininkams padedu“, – pavyzdžių toli ieškoti nereikėjo J.Petkevičiui.
Nors pirmagimį sūnų Vaidą Juozas auklėjo griežtai, baiminosi, kad nepasiduotų gatvės pagundoms ir išaugtų doras žmogus, vėliau gimusią dukterį tiesiog nešiojo ant rankų, lepino, leido viską, ko ji norėjo.
„Žmona Miglei liepdavo rengtis tai, ką ji išrenka, o aš matydavau – ji nori vilkėti kitaip. Tai išnešdavau jai norimus drabužius į kiemą, Miglė persirengdavo ir kivirčų nebūdavo“, – dukters vaikystę prisiminė J.Petkevičius.
***
Masažuotoju Juozas sako tapęs atsitiktinai. Kadaise jis svajojo būti lakūnas, bet nepavyko įstoti į šią specialybę ir gabus trumpų nuotolių bėgikas nutarė tapti treneriu.
Baigęs dziudo trenerio mokslus tuomečiame Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (dabar – Lietuvos kūno kultūros akademija), jis kurį laiką dirbo dėstytoju, vėliau pradėjo žaisti regbį. Su Kauno „Staklėmis“ daug kartų tapo Lietuvos regbio čempionu.
Žaidė Juozas ir krepšinį. Kai mokytojavo Varėnoje, net atstovavo miesto vyrų krepšinio rinktinei. Tačiau kai 164 cm ūgio masažuotojas krepšinio aikštėje išeidavo prieš 220 cm ūgio Arvydą Sabonį, reikalai atrodydavo nekokie.
„Stovint prieš Sabą, įmesti į krepšį neįmanoma. Tačiau kai Arvydas buvo su sutvarstyta koja, esu vieną kartą įmetęs.
Sabas ir tuomet įmetė daugiau, tačiau aš tą dieną įskaičiau pergalę sau“, – juokėsi J.Petkevičius, kurį A.Sabonis vadino Mažuku.
Prieš ateidamas į „Žalgirį“, Juozas masažuotoju dirbo Kauno klinikose. Šis darbas iš jo atimdavo daug jėgų, būdavo sunku kasdien matyti suluošintus žmones, praradusius galimybę vaikščioti.
Nepaprastu darbštumu garsėjantis masažuotojas kadaise ant kojų pastatė A.Sabonį, kai šiam trūko Achilo sausgyslė. Taip jie pamažu susidraugavo.
Masažuoti Juozas mokėsi iš knygų, vėliau baigė kursus Maskvoje, o treniruodavosi masažuodamas dukterį.
„Kiekvieną vakarą! Jei tik tėtis būdavo namuose, jis vietoj „labanakt“ padarydavo masažą. Mano nugara taip pripratusi prie masažo, kad ant jos dabar dramblys gali vaikščioti“, – patikino Miglė.
Nuo mažens jai buvo įdomi tėvo veikla, namuose matydavo masažo reikmenis, kartu vykdavo į treniruočių stovyklas.
„Masažuotojo darbas – sunkus, nuolat varginamos rankos. Naktį kartais taip jas maudžia, kad negali miegoti, turi laikyti iškėlęs, kad bent kiek skausmas atlėgtų. Ir Miglė tai pajuto, ėmusi dirbti“, – pabrėžė J.Petkevičius.
„Taip, sunku, daug jėgų reikia atiduoti, bet daug ir gauni. Labai gera jaustis reikalingai.
Jaučiu ryšį su krepšininkėmis, treneriais, todėl ir darbas tampa malonus“, – svarbiausius savo profesijos privalumus įvardijo M.Achramavičienė.
***
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės masažuotoja neslėpė – jos ryšys su tėvu nuo pat vaikystės yra stipresnis nei su motina.
„Tėvai tarsi pasidaliję – brolis linksta prie mamos, aš – prie tėčio. Man gera iš jo mokytis, laukiu patarimų, jei kas neaišku, visuomet klausiu. Mudu neabejingi sportui, neleidžiame sau aptingti ir nepasiduodame blogai nuotaikai“, – tikino M.Achramavičienė.
„Masažuotojas – kaip artistas. Jei ateisi į darbą surūgęs, blogą nuotaiką perduosi sportininkams. Net jei ir būni nepatenkintas, to neparodai. Šypsena – irgi mūsų darbo dalis. Dėl to ir turi sportuoti, gyventi sveikai, kad kuo ilgiau išliktum geros formos. Tuomet ir problemų mažiau.
Jei dirbčiau ir prakaitas per mane žliaugtų, būtų nepatogu ne tik pačiam, bet ir žmogui, kurį masažuoju. Duktė irgi tai žino, ji neparodys, kad ir kaip būtų sunku.
Dėl to ją žmonės ir myli. Apakau per Miglės vestuves pamatęs, kiek draugų atėjo jos pasveikinti!“ – nuostabos neslėpė vienas garsiausių šalies masažuotojų J.Petkevičius.
Iš sporto salės tėvas ir duktė išėjo šnekučiuodamiesi apie darbą, tapusį neatsiejama abiejų gyvenimo dalimi.
Masažo subtilybėmis jau domisi ir Miglės bei jos vyro Justo atžala trejų metų Nida.
Mergaitė siūlosi elastiniu tvarsčiu aprišti koją mamai, tėčiui ar septynmečiam broliui Kiprui.