Kaip Jonines praleis kino režisierė Janina Lapinskaitė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, Lietuvoje gyvenantis švedas Jonas Ohmanas? Per Jonines švenčiantieji vardo dieną lrytas.lt pasakojo apie šios šventės reikšmę jų gyvenime.
***
Janina Lapinskaitė, kino režisierė
Švęsiu sodyboje ant gražios upės Žeimenos kranto, kuri šiemet, Dievulėliau, kaip nuseko. Bet aš galvoju - kokia laimė, kad upė senka, bet nesenka žmonių entuziazmas. Matau, kad jie laukia šventės.
Į sodybą susirenka ne tik vaikai su šeimomis, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Mano paskutiniojo filmo „Traukinys stovi penkias minutes“ herojai netoli, Švenčionėliuose, gyvena, manau, kad ir jų sulauksiu. Kas žino - galbūt kada nors pas mus vyks viso Švenčionių krašto šventė.
Joninės tapo man svarbiausia metų švente, kai pradėjome čia deginti laužus ir ėmė rinktis kaimo gyventojai. Fantastiška klausytis jų pasakojimų, džiugu, kad Joninės ne vien tik mieste yra masinis renginys.
Mano vyras labai stengiasi, kad ši šventė būtų man maloni. Mano gimtadienis - kovo aštuntoji, sutampa su Tarptautine moters diena, jo nelabai mėgstu švęsti. Todėl visas savo šventes tarsi sudedu į Jonines.
Teatro režisierius Jonas Vaitkus
Truputį gaila, kad šias Jonines praleisiu Maskvoje. Grįšiu birželio 26-ąją dieną ir tada manęs laukia egzaminai Muzikos akademijoje. Tiek darbų susigrūdo, kad teks apsieiti be šventimo.
Joninės man labai patinka - tai susitikimas su žmonėmis ir su gamta. Kai susirenkame, tai mano sodyboje švenčiame tradiciškai - dainuojame, žaidžiame, vaikštome, klausomės. Sveikinimai dėl to, kad aš Jonas, man nėra svarbiausi. Svarbiausia pabūti kartu.
Krepšinio treneris Jonas Kazlauskas
Šios Joninės man ypatingos, nes jas švęsiu Lietuvoje. Ruošiuosi, laukiu į kaimą suvažiuojančių draugų. Paskutinį kartą Lietuvoje švenčiau turbūt 2003-iaisiais metais. Dažniausiai būdavau kitur. Užsienyje tik draugų skambučiai primindavau, kad yra Joninės.
To, kad esu Jonas, nesureikšminu. Taip pat jausčiausi ir būdamas Petru. Man svarbios ne pačios Joninės, o malonus bendravimas su susirinkusiais draugais.
Lietuvoje gyvenantis švedas žurnalistas, vertėjas ir dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ohmanas
Per Jonines dirbsiu - neturiu laiko švęsti. Sunku atrasti laiko, kai šventė - savaitės viduryje. Skandinavijoje švenčiama savaitgalį.
Švedijoje taip pat švenčiame šią šventę. Tiesa, su Jonais nieko bendro ji neturi - Jonus mes sveikiname kovo 29 dieną. Birželio pabaigoje švenčiama Vidurvasario šventė. Stebint lietuviškas ir švediškas šventes, galima matyti, kad pagrindas tas pats, nors šventimo forma ir skiriasi.
Lietuviška šventė man atrodo gilesnė, svarbesnės senosios tradicijos. Esu šventęs lietuviškas Jonines su pagoniškais ritualais.
Švedijoje būna didžiulis „bardakas“. Skandinavai labai rimtai dirba savo darbus, bet kai ateina metas lakti, tai laka be saiko. Lyginant su jais, lietuviai švenčia tvarkingai ir gražiai.