Ant kelio – įtvaras, neleidžiantis lankstyti kojos, o po pažastimi – ramentas. Tik taip gali judėti po operacijos sveikstantis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjas N.Juška.
Lankstyti operuotą koją jis galės tik po šešių savaičių.
Sėdėjimas N.Juškai, pradėjusiam šokti nuo devynerių metų, – tikra kančia. Net kalbėdamasis su statybininkais, atvykusiais tartis dėl namo įrengimo, jis neiškenčia ilgai stovėti vietoje, užkelia koją ant palangės, o smakrą įremia į ramentą.
„Esu įkalintas namuose“, – konstatavo 32 metų Nerijus.
Baletas reikalauja daug jėgų ir ištvermės, fizinis krūvis šokėjams nėra tolygiai paskirstomas, kaip sportininkams. Sezono metu spektakliai vyksta beveik kas antrą dieną, todėl baleto solistai nespėja atsigauti.
„Pažeisti keliai – krepšininkų, šuolininkų į tolį, baleto meistrų dalia“, – teigė šokėjas.
Iš pradžių Nerijui trūko girnelės raištis, vėliau suaižėjo ir pati girnelė, susidarė atplaišų. Tačiau vilnietis atidėliojo operaciją, nors būdavo dienų, kai jis negalėdavo nei pritūpti, nei ištempti kojos. Galiausiai supratęs, kad ilgiau delsti jau nebegali, atsidūrė ligoninėje.
Dėl dešinės kojos kelio operacijos, kuri Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta birželio 16-ąją, jam teko atsisakyti gastrolių JAV, Italijoje.
Prieš operaciją N.Juška smarkiai jaudinosi, vis svarstė, ką darytų, jei po gydymo negalėtų daugiau šokti.
N.Juška bijojo ir skausmo. Jis buvo prisiklausęs kalbų, kaip sunku būna po operacijos atslūgus nejautrai. Tačiau nuogąstavimai nepasitvirtino – išoperuoto kelio jam neskaudėjo.
Liko tik ilga siūlė, nes gydytojas traumatologas Andrius Šaikus iš pradžių atvėrė sąnarį ir pritvirtino girnelės raištį, o vėliau artroskopu pašalino jos atplaišas.
Reikės mokytis kantrybės – po operacijos suprato artistas. Ilgai rusenusi viltis, kad rugpjūčio pabaigoje jis galės šokti Venesueloje, jau išgaravo.
Gydytojai nesileido į kalbas, kad operuotą koją N.Juška galėtų pradėti mankštinti anksčiau nei po pusantro mėnesio.
Baleto šokėjui tokia žinia nėra maloni. Per tą laiką gali ne tik suglebti raumenys. Prie didelių fizinių krūvių pripratęs menininkas baiminasi, kad nepriaugtų daug svorio.
„Nežinau, kaip man seksis reabilitacija, o turiu tiek planų“, – atsiduso N.Juška, kurį dabar lepina draugai, iš restorano atnešdami japoniškų patiekalų.
Nerijus jau susitaikė su mintimi, kad traumos – baleto šokėjo kasdienybė. Nuo energingų šuolių greičiausiai dyla kojų sąnariai. Mažai padeda ir speciali teatro scenos danga, nes N.Juškai dažnai tenka šokti ant betoninių grindų. Po tokio pasirodymo gelia kiekvieną sąnarį, todėl šokėjui pagelbėja masažuotojas.
Medikų pagalbos artistui prireikė ne pirmą kartą.
Prieš trylika metų trūkus dešiniojo kelio girnelės raiščiui ir susidarius girnelės atplaišoms nebuvo spektaklio, kad N.Juška išsiverstų be tabletės nuo skausmo. Skausmas jį lydėjo kiekviename žingsnyje.
Kad nepriprastų prie nuskausminamųjų, per repeticijas Nerijus vengdavo vartoti tabletes. Tačiau savo darbu nebūdavo patenkintas. Pajutęs skausmą negalėdavo ilgai tobulinti šuolių, todėl nuleidęs galvą išeidavo iš salės.
Du kartus operuotas ir N.Juškos kairės kojos kelis. Pirmoji operacija buvo atlikta Lietuvoje, o antroji – Rusijos sostinėje, ligoninėje, kurioje gydosi Maskvos Didžiojo teatro baleto solistai.
„Tikiuosi, kad daugiau jau nebereikės gultis ant operacinės stalo. Nesiruošiu sudėti rankų, dar šoksiu“, – tikino Nerijus.
Baleto artistas viliasi, kad po operacijos greičiau atsigauti jam padės ir nauji batai, kurie apsaugo sąnarius nuo pernelyg didelių apkrovų, taip pat stiprina kojų bei nugaros raumenis. Šių batų padas yra pagamintas pagal specialią šveicarišką technologiją.
Kad greičiau sutvirtėtų, artistas vartoja sportininkams skirtus maisto papildus, tačiau nurodytą dozę padalina į keturias dalis.
Kažkada nuo maisto papildų Nerijui veidą buvo nusėję spuogai. Kai jis kreipėsi į gydytoją, paaiškėjo, kad kai kurių veikliųjų medžiagų kiekis yra dešimt kartų didesnis nei rekomenduojama paros norma.