Per pastaruosius pusantrų metų rašytojui, sovietmečiu
dalyvavusiame neoficialiame literatūriniame judėjime, buvo padarytos
kelios operacijos.
2008 metų sausį A.Aksionovą ištiko insultas, po jo rašytojui buvo
paralyžiuota kūno dešinioji pusė ir sutriko kalba. Rašytojui buvo
padaryta operacija N.Sklifosovskio institute ir pašalintas krešulys iš
miego arterijos.
Šių metų vasario pabaigoje V.Aksionovui buvo padaryta dar viena
operacija dėl komplikacijų pilvo ertmėje.
Pasak vieno rašytoją gydžiusių gydytojų, V.Aksionovo sveikatos
būklė po operacijos buvo vertinama kaip „itin sunki“.
Pastaraisiais mėnesiais rašytojas buvo gydomas N.Burdenkos
neurochirurgijos mokslinio tyrimo institute Maskvoje.
Rusijos prezidentas pareiškė užuojautą V.Aksionovo giminaičiams ir
artimiesiems dėl jo mirties, pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
„Išėjo iš gyvenimo žymus rašytojas, nepaprasto likimo ir didžiulio
talento žmogus. Ryškus septintojo dešimtmečio literatūrinės kartos
atstovas - jis, kaip niekas kitas, mokėjo ne tik perteikti laiko
dvasią, bet ir filosofiškai apmąstyti gyvenimą“, - sakoma Dmitrijaus
Medvedevo telegramoje.
V.Aksionovas tapo septintojo dešimtmečio literatūrinės kartos
kultine figūra, per „Chruščiovo atlydį“ išspausdinęs romanus „Kolegos“
(Kollegi), „Apelsinai iš Maroko“ (Apelsiny iz Maroko), „Žvaigždžių
bilietas“ (Zvjozdnyj bilet), kurie tučtuojau tapo populiarūs.
Pasibaigus „Chruščiovo atšilimui“, V.Aksionovo kūryba buvo
„pamiršta“ ir nebespausdinama, o romanų „Nusideginimas“ (Ožog) ir
„Krymo sala“ (Ostrov Krym) nepraleido cenzūra.
Buvęs vienas Vakaruose susilaukusio atgarsių „savilaidos“
almanacho „Metropolis“ dalyvių V.Aksionovas 1980 metais buvo
priverstas emigruoti į JAV, kur toliau rašė ir dėstytojavo.
SSRS pilietybė jam buvo vėl suteikta po 10 metų. Pastaraisiais
metais rašytojas gyveno Maskvoje.
Rašytojas, realistinį pasakojimą derinęs su avangardinės raiškos
priemonėmis, vėl pelnė populiarumą per M.Gorbačiovo „pertvarką“,
tapdamas vienu Rusijos literatūros simbolių.
2004 metais Vasilijus Aksionovas tapo „Rusų Bookerio“ laureatu už
knygą „Volterininkai ir volterininkės“ (Volteriancy i volterianki).
Pagal jo romaną „Maskvos saga“ (Moskovskaja saga) buvo nufilmuotas
daugiaserijinis televizijos filmas.
V.Aksionovas gimė 1932 metais Kazanėje partinių darbuotojų
Jevgenijos Ginzburg ir Pavlo Aksionovo šeimoje. 1937 metais abu tėvai
buvo areštuoti.
V.Aksionovas pateko į vaikų namus, skirtus politinių kalinių
vaikams, iš kur jį pasiėmė pas save giminaičiai. 1948 metais
V.Aksionovas išvažiavo pas paleistą iš lagerio motiną į Magadaną ir
praleido ten dvejus metus, po to sugrįžo į Kazanę ir įstojo į
Medicinos institutą.
Po mokslų V.Aksionovas kurį laiką dirbo gydytoju.