Į savo jubiliejų ji atvyko jau neįgaliųjų vežimėliu, o po kelių savaičių, liepos 3-iąją, su ta pačia suknele, kurią vilkėjo per iškilmes Kremliuje, atgulė į karstą. Ji mirė nuo širdies smūgio.
Blizgančią koncertinę suknelę, siūtą pagal užsakymą prieš daugelį metų naudojant auksinius siūlus, L.Zykina labiausiai mėgo. Kalbama, kad kuriant šį rūbą buvo sunaudota ne mažiau nei kilogramas aukso.
Gyvatės metais gimusią dainininkę taip pat norėta palaidoti su jos mėgstama briliantiniu gyvatės formos koljė ir briliantiniais auskarais. Visa Maskva žinojo, kad L.Zykina buvo didžiausios ir brangiausios juvelyrikos dirbinių kolekcijos buvusioje Sovietų Sąjungoje savininkė.
Tačiau laidojimo namų darbuotojams, rengusiems dainininkę paskutinei kelionei, šių brangenybių niekas neatnešė.
Ceremonijos organizatoriai paprašė Tatjanos Svinkovos, kuri pastaruosius dvidešimt metų buvo L.Zykinos namų darbininkė, pagalbininkė ir, matyt, vienintelė likusi jos draugė, parinkti prie paskutinių šeimininkės rūbų bižuteriją, panašią į tuos neįkainojamus akmenis, kuriuos atlikėja nešiojo būdama gyva.
Matyt, su tokiais papuošalais ir palaidojo dainininkę prestižinėse Maskvos Novodevičės kapinėse greta legendinės balerinos Galinos Ulanovos, priešais įžymųjį violončelės virtuozą, dirigentą ir mecenatą Mstislavą Rostropovičių.
Dabar visa Maskva spėlioja, kam atiteks L.Zykinos turtas, o svarbiausia – jos brangenybės, įvertintos maždaug 25 mln. dolerių. Mat net keturis kartus ištekėjusi dainininkė nė su vienu vyru nesusilaukė vaikų.
Dar būdama gyva L.Zykina dalį brangenybių testamentu paliko namų šeimininkei T.Svinkovai. Jai atiteko ir vila 120 kilometrų nuo Maskvos.
Savo trijų kambarių butą viename Maskvos daugiaaukščių L.Zykina paliko ansambliui „Rosija“. Jis turėtų tapti viešbučiu jauniems artistams iš provincijos.
Didelis medinis namas Tverės srityje, taip pat neseniai pastatytas „poniška maniera“, paliktas sūnėnui, kuris jame jau seniai gyvena.
Prabangi vila Pamaskvyje, Archangelskojės kaime, kurią neva padėjo gauti tuometis sovietų vyriausybės vadovas Aleksejus Kosyginas, testamente apskritai nepaminėta.
***
Labiausiai liaudies artistės vardo vertą Rusijos dainininkę L.Zykiną tikrai gerai pažinojo ir mylėjo šalies vadovai.
Su Josifu Stalinu Liudmila susipažino, kai dainavo M.Piatnickio valstybiniame rusų liaudies chore, kur 1947 metais pradėjo karjerą. Jaunoji solistė kartu su J.Stalinu įamžinta vienoje nuotraukų, darytų po koncerto.
L.Zykina palaikė gerus santykius su Nikita Chruščiovu, Leonidu Brežnevu ir net buvo manoma, kad ji yra A.Kosygino žmona.
Per vieną priėmimų, vykusių po vyriausybinio koncerto, A.Kosyginas neatsargiai prisipažino: „Myliu Zykinos dainas ir pačią atlikėją!“
Greitai sovietų vyriausybės vadovas tapo našliu, ir L.Zykinos jau niekas nevadino kitaip, kaip tik slaptąja premjero žmona.
Kaip tik tuo laikotarpiu dainininkė gastroliavo tuometėje Čekoslovakijoje, kur ją priėmė kaip karalienę ir apipylė daugybe brangių dovanų.
O vienas svečios šalies vadovų paprašė perduoti labų dienų Aleksejui Nikolajevičiui Kosyginui.
Dainininkė nustebo, bet pažadėjo progai esant tai padaryti, nors ji nėra vyriausybės narė ir A.Kosyginą mato nedažnai. Palydintieji taip pat nustebo: „Argi jūs ne jo žmona?“
Tuo metu L.Zykina statė vilą ir įklimpo į didžiules skolas. Bet pardavusi Čekoslovakijoje gautas dovanas su visais atsiskaitė.
Paskui dainininkė pardavė ir vilą, nes Pamaskvyje esančiame Archangelskojės kaime, kur stovėjo valdiškos aukštų partinių ir vyriausybės pareigūnų vilos, jai staiga skyrė žemės sklypą su erdviu dviejų aukštų namu. Šis dėmesio ženklas taip pat buvo priskiriamas A.Kosyginui.
Bet tikra draugystė L.Zykiną siejo tik su tuomete kultūros ministre Jekaterina Furceva: moterys kartu žvejodavo, lankydavosi pirtyje.
Bet ir ši draugystė buvo paženklinta hierarchijos ženklu: kultūros ministrė dažnokai auklėdavo atlikėją.
Pavyzdžiui, iš gastrolių į Prancūziją L.Zykina grįžo trumpesniu sijonu ir palaidais plaukais, – tokį įvaizdį jai sukūrė Paryžiaus stilistai.
Atlikėją nedelsiant iškvietė pas ministrę, kuri sugėdijo rusų dainininkę dėl „antisovietinės išvaizdos“, įsakė surišti plaukus į kuodą ir rekomendavo segėti ilgus sijonus.
Kai L.Zykina panorėjo nusipirkti jai patikusį „Peugeot“ automobilį ir atėjo pas draugę prašyti pagalbos, nes be ministro leidimo už užsienietišką automobilį tekdavo mokėti 200 procentų muitą, J.Furceva pasipiktino: „Koks dar „Peugeot“?“
„Bet juk balerinai Pliseckajai galima!“ – paprieštaravo L.Zykina. „Bet tai – Pliseckaja, o tu – rusų dainininkė ir privalai važinėti rusų mašina!“
Bet kai vėliau J.Furceva itin pamėgo stikliuką, Liudmila ne kartą traukė draugę iš bėdos: per priėmimus sėsdavo šalia, į savo stikliuką vietoj degtinės įsipildavo vandens, paskui nepastebimai pasikeisdavo su ministre ir išgerdavo jos dozę.
***
Stebėtina, kad viena mylimiausių Kremliaus artisčių L.Zykina nebuvo komunistų partijos narė.
„Tris kartus rašiau pareiškimą. Pirmąkart buvau ką tik išsiskyrusi su vyru, todėl mane pavadino „morališkai nestabilia“ ir nepriėmė.
Antrąkart nepriėmė, nes gyniau smuikininkus, kad jų nesiųstų į kolūkį kasti bulvių ir negadintų rankų. Man vėl atsakė.
Trečią kartą pareiškimą parašiau tušu, o ne šratinuku, ir manęs paprašė jį perrašyti. Tada nusprendžiau: man nelemta“, – yra sakiusi L.Zykina.
Sovietiniais laikais L.Zykina tapo viena dažniausiai po užsienį važinėjančių Sovietų Sąjungos dainininkių. Tiesa, ją visuomet „dėl visa ko“ lydėdavo KGB darbuotojas.
Kai 1964 metais per gastroles JAV L.Zykina susipažino su legendiniu dainininku ir aktoriumi Franku Sinatra, jis buvo sužavėtas jos balso ir prakalbo apie bendrą plokštelę. Bet jų pažintis buvo pavadinta „nesankcionuotu kontaktu“ ir bendrauti neleista.
Po metų Amerikoje restorane L.Zykina susipažino su muzikos grupės „The Beatles“ nariais. Kai vėliau ją pasiekė Liverpulio ketvertuko plokštelė, L.Zykiną aukštose instancijose informavo: britų muzikantai, „naudodamiesi jos draugyste su partijos ir vyriausybės vadovais, mėgino užsitikrinti tarpininkavimą organizuojant gastroles po Sovietų Sąjungą“.
Vėliau prie „moraliai nestabilių“ L.Zykina buvo priskirta dar ne kartą dėl jos dažnų vedybų ir skyrybų.
Atsakinėdama į žurnalistų klausimus, kodėl jos santuokos buvo nesėkmingos, L.Zykina sakydavo: „Paprastai vyro ir moters santykiai išsaugomi ir stiprėja, kai šeimoje yra vaikų. Mes vaikų neturėjome. Darbas man visuomet buvo svarbiausia...“
Savo pirmąjį vyrą, Lichačiovo automobilių gamyklos inžinierių Vladleną Pozdnovą, ji sutiko būdama 22-ejų. Jie pragyveno kiek daugiau nei trejus metus ir išsiskyrė.
Su antruoju, žurnalo „Sovetskij voin“ fotokorespondentu Jevgenijumi Svalovu, susipažino troleibuse. Vyriškis palydėjo Liudmilą iki namų, paskui jie kartu sutiko Naujuosius metus, pradėjo matytis vis dažniau ir pagaliau nuėjo į civilinės metrikacijos skyrių. Bet ir ši santuoka subyrėjo.
Trečiuoju L.Zykinos vyru tapo dėstytojas Vladimiras Kotelkinas, mėginęs žmoną mokyti užsienio kalbų.
Ketvirtąjį, bajanu grojusį Viktorą Gridiną, atlikėja paviliojo iš sovietų armijos dainų ir šokių ansamblio. Pavertė jį „pagal L.Zykiną sukirptu“ valstybinio ansamblio „Rosija“ dirigentu.
Ši santuoka truko 17 metų. Garsiąją žmoną V.Gridinas iškeitė į jaunutę atlikėją iš to paties „Rosija“.
L.Zykina prisiekinėjo, kad buvo ištikima kiekvienam sutuoktiniui, bet šie galiausiai buvo neištikimi Liudmilai, o paskui ir palikdavo ją.
Prieš pat mirtį atlikėja prisipažino: „Tikriausiai su manimi tikrai nebuvo lengva. Juk taip gera, kai tave myli! Vis dėlto svarbiausia – mylėti pačiai. Visos mano kančios buvo scenoje, o visam kitam nelikdavo laiko...“
Iš tiesų apie dainininkę buvo kalbama kitaip: kiekvienam naujam jausmui ji atsiduoda kaip pirmajam.
2004 metais L.Zykinos numylėtiniu tapo ansamblio „Rosija“, kuriam ji vadovavo, baritonas Michailas Kizinas, jaunesnis už ją 40 metų.
Jaunasis baritonas gavo ansamblio „Rosija“ pirmojo solisto vietą, regioninio visuomeninio L.Zykinos įsteigto labdaros fondo direktoriaus postą, tarnybinį automobilį „Mercedes 600“ ir kitų žemiškųjų gėrybių.
„Aš jaunystėje mylėjau L.Zykiną kaip moterį ir vis dėlto sugebėjau užkariauti jos širdį“, – sakė M.Kizinas.
O L.Zykina, su draugais išgėrusi dvi tris taureles konjako, galėjo garsiai pareikšti, kad ant jos kūno „liko tik viena sveika vieta – tarp kojų“.
Ji turėjo galimybių ištekėti už turtingų vyrų Rusijoje ir užsienyje.
„Čikagoje man siūlėsi į vyrus iš rusų šeimos kilęs, bet Amerikoje gimęs šokolado fabrikų savininkas. Po kiekvieno koncerto prie mano viešbučio kambario durų pastatydavo pintinę šokolado“, – yra pasakojusi atlikėja.
Savo šalyje ji turėjo aukštas pareigas einantį mylimąjį – Maskvos karinės apygardos vado pavaduotoją, generolą leitenantą Nikolajų Filipenką, kuris 1953 metais dalyvavo areštuojant Lavrentijų Beriją.
„Bet Nikolajus buvo vedęs, augo vaikai. Susitikinėjome slaptai. Kai jis išėjo į pensiją, pasiūlė susituokti, žadėjo palikti šeimą. Bet aš supratau, kad negaliu tapti jam gera žmona...“
Pagal gandus L.Zykinai buvo priskiriama daug meilužių. Jų gretose atsirado ir dainininkas Josifas Kobzonas, kuris kažkada garsiai pareiškė: „Zykina, noriu, kad tu pagimdytum man vaiką!“ To pakako, kad būtų pradėta kalbėti apie jų romaną.
Kai L.Zykina šventė savo 75-ąjį gimtadienį, J.Kobzonas prisiminė šį pajuokavimą ir nuo scenos pareiškė: „Zykina, aš kaip ir anksčiau noriu, kad tu pagimdytum man vaiką!“
„Josifai, traukinys jau nuvažiavo“, – pasigirdo L.Zykinos atsakymas.
J.Kobzonas nesutriko: „Traukinys nuvažiavo, bet švilpukas juk liko!“
***
Būdama 79 metų L.Zykina staiga prisipažino: „Aš tik dabar, būdama tokio amžiaus, sužinojau, kas yra meilė...“
Ji kalbėjo apie gydytoją reanimatologą Vladimirą Konstantinovą, kuris išgelbėjo jai gyvybę po sunkios operacijos, o paskui kuriam laikui tapo reikalingiausiu jai žmogumi...
„Jei turiu šiandien vyrą, kurį myliu visa širdimi, tai – mano gydytojas Volodia Konstantinovas. Pragyvenau tiek metų, o myliu pirmą kartą“, – neslėpė dainininkė.
Bet sveikata ėjo vis blogyn, teko implantuoti dirbtinį klubo sąnarį. Iš pradžių L.Zykina pradėjo geriau vaikščioti, tiesiog atgijo! Ir staiga griuvo, susipainiojusi klešnėje. Susilaužė ranką, susižeidė nugarą.
O juk jaunystėje žaidė ledo ritulį ir dievino pasivažinėjimus motociklu.
Kai dainininkei 80-metį pasiūlė švęsti Kremliuje, – to nebuvo nusipelnęs nė vienas iš meno žmonių, – ir paprašė sudaryti svečių sąrašą, L.Zykina įvardijo tik dešimt pavardžių.
Kompozitorė Aleksandra Pachmutova, liaudies artistė Elina Bystrickaja, teatro „Sovremennik“ meno vadovė Galina Volček, pirmoji moteris kosmonautė Valentina Tereškova, Sankt Peterburgo gubernatorė Valentina Matvijenko, kino režisierė Svetlana Družinina...
Nė su viena jų L.Zykina nebuvo artima draugė, o S.Družininą tą dieną matė antrą kartą gyvenime.
Viena garsiausių Rusijos dainininkių gyvenimo pabaigoje, pasirodo, nebeturėjo artimų draugų.