Viena garsiausių lietuvių dailininkių S.Veiverytė gimė
1926 m. balandžio 13 dieną Naujatriobiuose (Kauno r.). 1949 m.
baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, kur
studijavo monumentaliąją tapybą vadovaujant Stasiui Ušinskui.
1951-1985 m. dėstė tuomečiame Lietuvos dailės institute (dabar
Vilniaus dailės akademija), nuo 1982 m. - profesorė.
Nuo 1950 m. S.Veiverytė rengė autorines parodas Vilniuje,
Rygoje, Maskvoje, Sofijoje (1981). Nuo 1957 m. buvo Lietuvos
dailininkų sąjungos narė.
S.Veiverytės tapybos stilius, monumentaliosios tapybos
samprata turėjo įtakos ištisai dailininkų monumentalistų kartai.
Dailininkė nutapė figūrinių kompozicijų, garsių Lietuvos žmonių -
gydytojų, menininkų, architektų - portretų, sukūrė freskų, piešinių
(daugiausia portretų). S.Veiverytės kūriniai - didelio formato,
monumentalūs, ekspresyvūs.
2008 metų pavasarį sostinės Radvilų rūmuose surengta didelė
Sofijos Veiverytės kūrybos paroda „Įminti žmogaus mįslę“. Ilgą S.Veiverytės kūrybos kelią apžvelgusioje parodoje buvo bemaž
pusšimtis 1977-2007 metais sukurtų didelio formato tapybos darbų,
jų reprodukcijų, piešinių.
Didžiausią profesorės darbų kolekciją turi sukaupęs Lietuvos
dailės muziejus, taip pat Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės,
Šiaulių „Aušros“ muziejai.
1996 m. S.Veiverytė apdovanota Didžiojo Lietuvos
Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu, 2004 m. - Estijos
Valstybės Baltosios Žvaigždės ordinu, 2009 m. dailininkei suteikta
Vyriausybės kultūros ir meno premija.