Šalia anūko Benius – linksmas, laimingas ir rūpestingas senelis, neslepiantis pasididžiavimo naujomis pareigomis.
“Kai dukra pranešė, jog tapau seneliu – apsiverkiau lyg mažas vaikas. Net įsivaizduoti negalėjau, kad toks mažas žmogutis gali suteikti tiek džiaugsmo ir laimės! Kartais žmoną paerzinu, jog aš – jau tikras senelis, o ji – tik senelio žmona”, - šypsosi vicemeras. Politikas neslepia, jog su žmona labai apsidžiaugę jaunos šeimos sprendimu kurį laiką, kol paaugs anūkas, pagyventi ne šeimos bute Vilniuje, bet Agnės tėvų sodyboje Staidarų kaime.
B.Rūtelionis sodybos kieme anūko garbei jau pasodino ąžuoliuką ir antaninę obelį. “Čia – antrojo vardo garbei. Mano tėvelio antras vardas Antanas, o mano senelis – pats Antanas, tad jų garbei paprašiau, kad vaikai anūkui antrą vardą paskirtų Antano. Esu laimingas, kad jie tokiam mano norui pritarė”, - neslepia džiaugsmo naujasis senelis.
Vyras sako negalįs atsidžiaugti naujuoju savo statusu ir kasdien stebisi anūko rodoma pažanga. “Auga ne dienomis, o valandomis. Ačiū Dievui, per šiuo penkis mėnesius nei karto rimtai nesusirgo. Jau atskiria žmones – čia savi, čia – svetimi. Vyturiukas tas mūsų Kajus: pabunda rytą kokią 5-6 valandą, pavalgo, pervystomas – ir džiugina jau visus savo čiauškesiu. Čia greičiausiai į mane bus – ir aš esu vyturys, rytais nesinori miego ir man”, - neslepia vienas iš Lazdijų rajono savivaldybės vadovų.
Liepos 11-ąją Rūtelioniai paminėjo 28-ąsias savo vestuvių metines. Neslepia, jog ypatingų iškilmių ar puotos nedarę – tam, sako, turi būti ypatingesnės progos, galbūt – jubiliejai. Dukrą Agnę ir jaunesnį sūnų Andrių užauginę B.ir D.Rūtelioniai viliasi, kad sulauks ir daugiau anūkų. Sode dar vietos ąžuolams ir liepoms jų garbei sodinti – ligi valiai.
“Kai augini savuosius vaikus – viskas kitaip, nei gimus anūkams. Prisimenu, kai gimė mūsiškiai, rodės, kad vienintelis dalykas, kurio trokšti – pailsėti nuo jų keliamo triukšmo. Tas triukšmas, kaip dabar manau, buvo malonus, tačiau jauniems žmonėms kažkoks erzinantis, sakyčiau. Vėliau, kai vaikai išėjo studijuoti, atrodė, jog namuose pailsėsime. Ir žinai – pavargom su žmona nuo tos tylos. Kai gimė anūkas, supratau – šio žmogaus krykštavimas, net verkimas, ir yra tai, ko paskutiniu metu man labiausiai trūko. Anūkas tarsi užpildė iki galo mano gyvenimą ir suteikė jam naują prasmę”, - sako B.Rūtelionis.
Politikas sako iš naujo užveisęs sodyboje ūkį: įsigijęs triušių, paršelių, vištų. Neabejoja – vieną dieną jo pagalbininku šiame ūkyje taps ir ant senelio peties jau dabar geriausiai nurimstantis anūkas Kajus Antanas. Ir, be abejo, visi anūkai ir anūkės, kurių naujasis senelis sako tikįs sulaukti iš savųjų vaikų.