„Iki šiol negaliu suprasti, kodėl man taip ilgai teko laukti... Sėkmės, vaidmenų, pinigų. Gal dėl charakterio?
Esu tokia sprogstanti – galiu ilgai kentėti ir tylėti, bet kai kantrybė baigiasi, tada jau kad prasiveržia...“ – knygos skaitytojams prisipažino aktorė, kurios gyvenimas buvo panašus į nuolatinę išlikimo kovą.
Istorija – be triumfo šūksnių
Į sostinės „Pegaso“ knygyne vykusį biografijos pristatymą susirinkusiems žmonėms moteris pasakojo, kad, išgirdusi žurnalistės Meilės Jančorienės pasiūlymą papasakoti savo istoriją skaitytojams, iš pradžių neliko sužavėta.
Apie tai, kad jos biografija jau atiduota į spaustuvę, kurį laiką nežinojo ir artimiausi kolegos – aktorius Adolfas Večerskis sakė, kad toks savo gyvenimo nemėgstančios viešinti moters žingsnis buvo netikėtas.
„Dėl to, kad knyga pasirodys, aš visiškai nekalta, tai ne mano sumanymas. Teko prisiminti ir malonius, ir nemalonius dalykus, bet galiu užtikrinti, kad pavardžių nebus – žmonės gali ramiai gyventi“, – dar prieš pasirodant leidyklos „Laisvos valandos“ išleistai knygai „Lietuvos rytui“ sakė L.Kalpokaitė, biografijos pristatyme dar kartą įspėjusi – mažos mergaitės, svajojančios tapti aktorėmis, turėtų labai gerai pagalvoti.
Galbūt todėl knyga tapo savotiška lietuviško teatro kronika, kurioje per asmeninius Larisos išgyvenimus atskleidžiama ir aktoriaus pašaukimo esmė, supažindinama su ruošimosi šiai profesijai būdais ir tenkančiais išbandymais.
Dainavo romansus
„Aktorystė – nervinga, klastinga, nemaloni profesija, bet galbūt todėl mums taip įdomu skaityti apie aktorius“, – apie knygą kalbėjo ir gera L.Kalpokaitės draugė, kino kritikė Izolda Keidošiūtė.
„Asmeninius išgyvenimus, kurie susiję su darbu, sušvelninau – viskas buvo kur kas aštriau.
O visa, kas liečia mano labai asmeniškus dalykus, visas meilės istorijas... – aš gi nepanaši į tokią, kuri visai nieko neturėjo! – šito niekam niekada nesakysiu ir nesakiau“, – sakė L.Kalpokaitė.
Viena tokių paslapčių – ilgus metus kaupti aktorės užrašai, kuriuos ji svajojo kada nors paversti knyga.
Susidraugavusi su rašytoja Jurga Ivanauskaite, vieną dieną ji tuos užrašus atidavė jai, pasakydama, kad gal kada nors praversią kūryboje.
Tačiau pasinaudoti jais J.Ivanauskaitė nebespėjo, o po jos mirties dingo ir patys užrašai – pasakodama savo istoriją M.Jančorienei, moteris bandė prisiminti, ką kadaise buvo užrašiusi.
Atvirai – apie užkulisius
L.Kalpokaitė neslėpė ir tų gyvenimo faktų, kuriuos daugelis linkę nutylėti, – kalbėjo apie bandymą pragyventi prekiaujant turguje, kartu su vyru dirbant draugų dėvėtų drabužių parduotuvėje, pasakojo apie bandymus mesti svorį.
„Aš iki šiol labai nemėgstu turgaus. Man nepatinka derėtis, gaila šaltyje ir karštyje stovinčių moterų. Kadaise aš tik tris savaites turguje pastovėjau, bet man baisu prisiminti, o jos stovi visą gyvenimą“, – prisipažino ji.
Aktorę buvo ne kartą įskaudinusios ne tik teatro užkulisiuose vykstančios peripetijos, bet ir televizijos laidų prodiuserių intrigos. Nesusipratimų dažniausiai kildavo dainuojant įvairiuose projektuose.