L.Paului buvo 94 metai. „Jis šiandien mirė dėl stipraus plaučių
uždegimo komplikacijų Vait Pleinso ligoninėje Vait Pleinse, Niujorko
valstijoje, apsuptas šeimos narių ir mylimųjų“, - sakoma kompanijos
pranešime.
„Gibson“ L.Paulą vadina žmogumi, padariusiu „vieną svarbiausių
poveikių XX amžiaus garsui“.
Iš pradžių garsėjęs kaip puikus gitaristas, L.Paulas vėliau
pakeitė muzikos kryptį. Jis vienas pirmųjų perėjo nuo akustinės prie
elektrinės gitaros ir išrado daugiatakelį įrašinėjimą.
L.Paulas, kurio tikrasis vardas yra Lesteris Williamas Polsfussas, gimė Vokešoje, Viskonsine, 1915 metų birželio 9 dieną. Vaikystėje jis puikiai grojo gitara, o būdamas 17 m.
metė mokyklą, kad galėtų groti su „Sunny Joe“ Volvertono „Radio Band“.
Jis grojo džiazą, 1936-aisiais įrašė savo pirmuosius įrašus, o
1938-aisiais atvyko į Niujorką groti per nacionalinį radiją.
Įpusėjęs ketvirtą dešimtį metų L.Paulas buvo vienas populiariausių
šalies gitaristų. Per savo karjerą jis yra grojęs su tokiomis
žvaigždėmis, kaip Natas „Kingas“ Cole'as ir
Louisas Armstrongas.
Jis derino džiazą, vakariečių svingą, pietrytinių valstijų
kalniečių muziką ir sukūrė „Les Paul trio“, kuris nuolat grodavo
populiarioje Bingo Crosby radijo laidoje. Pirmojo
L.Paulo hito su B.Crosby ir trio „It's been a long, long time“
egzempliorių buvo parduota milijonai.
Savo karjeros pabaigoje, jis pataisė pašlijusią sveikatą ir nuolat
grodavo Niujorke. 2005 metais jis išleido du „Grammy“ laimėjusį albumą
„Les Paul and Friends: American Made World Played“ su tokiais
elektrinės gitaros herojais, kaip Keithas Richardsas
ir Ericas Claptonas.
Tačiau didžiausius savo laimėjimus jis pasiekė technikos srityje -
padėjo sukurti pilnavidurio korpuso elektrines gitaras ir
daugiatakelių įrašų techniką, kuria naudodamosi grupės gali skirtingas
partijas įrašyti atskirai, o tada jas sujungti.
Nuo vaikystės meistrauti mėgęs L.Paulas, kuriam nepatiko
tuščiaviduriai to meto elektrinių gitarų korpusai, 1940 ar 1941 metais
sugalvojo puikų dalyką - ištempė stygas ant gitaros formos lentos ir
pritaisė adapterį, tačiau tokiai gitarai ištobulinti prireikė dar
beveik 10 metų ir bendradarbiavimo su „Gibson Guitar Corp.“.
1952-aisiais „Les Paul Goldtop“ žaibiškai tapo sensacija, kuri dar ir
šiandien daro poveikį muzikai, ypač - rokenrolui.
Tai „trinka“ generavo elektrinius signalus, kuriuos buvo galima
sustiprinti ir perdirbti. Šis išradimas atvėrė muzikai naujus
horizontus.
Vėlesniais metais „Gibson“ išleido „Black Beauty“, „Les Paul
Custom“, „Les Paul Junior“ ir 1958-ųjų „Les Paul Standard“ su
naujoviškais adapteriais ir dizainu, kuris nesikeitė 50 metų.
„Norėjau sustiprinti grynąją stygų virpėjimą be medžio rezonanso
įsiterpimo į garsą“, - kartą sakė L.Paulas.
Dėl savo eksperimentų jis kartais patekdavo ir į bėdą - 5-ajame
dešimtmetyje namuose jo vos nenutrenkė elektra. 1948-aisiais jis
pateko į automobilio avariją, per kurią vos nežuvo, ir susilaužė dešinę
ranką. Gydytojams tada jis liepė sugipsuoti jo ranką tokios padėties,
kad jis ir toliau galėtų groti gitara.
L.Paulas yra vienintelis žmogus, priimtas į „Grammy“ šlovės
muziejų, Rokenrolo šlovės muziejų, Nacionalinį išradėjų šlovės muziejų
ir Nacionalinį transliuotojų šlovės muziejų.
„Nemanau, kad žodžiais galima apibūdinti žmogų, kurį pažįstame
kaip Lesą Paulą. Anglų kalboje nėra žodžių, kuriais būtų galima
deramai pagerbti tokį žmogų, kaip Lesas“, - sakė „Gibson Guitar“
prezidentas Dave'as Berrymanas.
„Kaip „elektrinės gitaros tėvas“, jis buvo ne tik vienas
didžiausių novatorių pasaulyje, bet ir legenda, kuri kūrė, įkvėpė
muzikantų visame pasaulyje sėkmę ir prie jos prisidėjo“.