Darbo rinkoje ši krizė skaudžiau palietė vyrus nei moteris. Nedarbą JAV labiau pajuto vyrai nei moterys – trys iš keturių darbo netekusių amerikiečių yra vyrai. Nuo krizės pradžios šalyje staigiai padaugėjo šeimų, kuriose duoną uždirba moterys.
Čikagos priemiestyje gyvenantis trijų vaikų tėvas nėra vienintelis finansų sektoriuje darbo netekęs ir dabar visu etatu namie dirbantis tėtis, kurio pagrindinės pareigos – gaminti pietus, organizuoti pasivaikščiojimus parke ir vežioti vaikus į mokyklą bei popamokinius būrelius.
Nėra oficialių statistinių duomenų, kiek Volstryto finansininkų tapo namų šeimininkėmis – dauguma jų neprisipažįsta apie pasikeitusią situaciją, sako Ronas Mattocksas, namų tėtis iš Hjustono, anksčiau dirbęs analitiku rizikos draudimo fonde.
„Jie sako: „Netekau darbo. Dabar ieškau naujo. Tik laiko klausimas, kada jį rasiu, ir tada viskas grįš į įprastas vėžes“, - sako R.Mattocksas, likimo draugams patariantis interneto dienoraštyje ir greitai išleisiantis knygą „Sugar Milk: What One Dad Drinks When He Can't Afford Vodka“ („Pienas su cukrumi: ką geria vienas tėtis, kai neįperka degtinės“).
Šių metų pradžioje 5,4 proc. JAV dirbančių žmonų turėjo bedarbį vyrą – 3 proc. daugiau nei prieš dvejus metus, teigia Amerikos progreso centro ekonomistė Heather Boushey. Centro duomenimis, JAV gyvena maždaug milijonas šeimų, kuriose yra dirbanti žmona, nepilnametis vaikas ir nedirbantis vyras.
Darbo vietų ypač sumažėjo vyrų dominuojamose srityse – nuo Volstryto iki statybų. Namų šeimininkų vaidmuo, paprastai tenkantis moterims, gali būti skausmingas pokytis, sako Otavos Karltono universiteto sociologijos profesorė ir knygos „Do Men Mother?“ („Ar vyrai augina vaikus?“) autorė Andrea Doucet. „Sunku gauti atleidimo lapelį ir prarasti tradicinę vyro tapatybę“, - mano ji.
Tapatybės netekimą skaudžiai jaučia ir R.Mattocksas: „Namie tau niekas nerašo darbo įvertinimo. Dienos gale, sudarius svarbų sandėrį, niekas neatkemša butelio, nėra planavimo susitikimų, niekas nesako „ačiū“.
Volstryto tėčiams labai daug kas priklauso nuo to, kokią išeitinę kompensaciją jie gavo, teigia knygos „The Daddy Shift: How Stay-at-Home Dads, Breadwinning Moms and Shared Parenting Are Transforming the American Family“ („Tėčio pokytis: kaip namų tėčiai, dirbančios mamos ir bendras vaikų auginimas keičia amerikietišką šeimą“) autorius Jeremy Smithas.
„Jei darbą paliko su didele kompensacija, jie gali save guosti, kad laikinai išėjo į pensiją, praleidžia daugiau laiko su šeimomis ir atgauna jėgas prieš grįždami atgal į žaidimą“, - sako J.Smithas. Tačiau didelių skolų turintieji susiduria su tokiu pat, jei ne didesniu, stresu kaip ir mažiau pinigų uždirbdavę bedarbiai. Nors jų padėtis skiriasi.
„Darbininkų klasės žmonės yra pratę prie nesaugumo, - sako J.Smithas. - O šie vyrukai paprastai yra baigę prestižinius universitetus, turi verslo administravimo diplomus ir kitaip įsivaizduoja, ką turėtų daryti su savo gyvenimu“.
Pasak B.Shorto, tapus namų tėčiu sunkiausia priprasti prie dienotvarkės chaotiškumo, palyginti su darbu investicijų firmoje: „Reikia labai daug logistikos. Kažkas šiuo metu treniruojasi čiuožykloje, kažkas gimnastikos, o kažkas futbolo treniruotėje“.
Rogeris Vandewateris – gegužę atleistas iš finansinių paslaugų duomenų bazės konsultanto pareigų ir dabar prižiūrintis du paauglius sūnus – skundžiasi, kad sunku susikaupti, kai aplinkui tiek daug kasdienių buities darbų: „Maniau, kad turėsiu šiek tiek daugiau laiko, galėsiu kažką patvarkyti namuose arba pažaisti golfą, - sako tėtis. - Niekam dar neturėjau laiko“.
Nors jo „kolega“ B.Shortas labiau norėtų turėti mokamą darbą, jam patinka jo naujosios pareigos: „Tai langas į gyvenimą, kurio dauguma vyrų niekada nemato“.