Kim Dae-Jungas, kuris mirė antradienį eidamas 84 metus, 2006-aisiais sakė, jog nesigaili dėl audringo savo gyvenimo ir
niekuomet nėra nusižengęs savo principams.
„Per savo gyvenimą patyriau daug išmėginimų, tačiau niekuomet
nenusižengiau savo principams ir nesitaiksčiau su neteisybe, ne jei
tai kėlė pavojų mano gyvybei“, - sakė jis.
Kim Dae-Jungas, kuris prezidento poste dirbo 1998-2003 metais,
savo didžiausiu pasiekimu pavadino 2000-aisiais įvykusį istorinį
susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-ilu,
kuris atvėrė kelią susitaikymui. Už pastangas surengti pirmąjį
susipriešinusių Korėjų lyderių susitikimą Kim Dae-Jungas vėliau tais
metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
Kim Dae-Jungas gimė 1925 metų gruodžio 3 dieną nedideliame
kaimelyje saloje, esančioje prie pietvakarinės pakrantės.
1943-iaisiais Kim Dae-Jungas baigė prestižinę aukštesniąją prekybos
mokyklą ir ėmė dirbti vienoje laivininkystės kompanijoje, tačiau per
1950-1953 metų Korėjos karą jį sučiupo komunistai ir rengėsi įvykdyti
mirties bausmę, bet jam pavyko pabėgti.
Po karo Kim Dae-Jungas, nepatenkintas stiprėjančiu pirmojo šalies
prezidento Rhee Syngmano diktatorišku valdymu, nusprendė
pasukti į politiką. Rhee Syngmanas 1960-aisiais buvo priverstas
pasitraukti iš prezidento posto.
Po dviejų nesėkmingų mėginimų patekti į parlamentą Kim Dae-Jungas
galiausiai buvo į jį išrinktas 1961 metais. Tačiau praėjus trims
dienoms asamblėja buvo paleista po karinio perversmo, kuriam vadovavo
generolas majoras Park Chung-Hee.
Park Chung-Hee, kuris beveik du dešimtmečius buvo pagrindinis Kim
Dae-Jungo priešininkas, vadovavo sparčiai šalies ūkio plėtrai, tačiau
tuo pat metu stiprino savo diktatorišką režimą ir varžė žmogaus
teises.
1963 metais Kim Dae-Jungas vėl buvo išrinktas į parlamentą ir tapo
vienu ryškiausių opozicijos veikėjų.
Puikiomis oratoriaus savybėmis pasižymėjęs Kim Dae-Jungas
1971-aisiais buvo per plauką nuo pergalės prezidento rinkimuose,
kuriuose varžėsi su generolu Park Chung-Hee ir kuriam pralaimėjo dėl
didelio masto balsų klastojimo.
Netrukus po rinkimų Kim Dae-Jungui vos pavyko išvengti mirties per
kelių eismo įvykį, kuris veikiausiai buvo sukeltas mėginant jį
nužudyti. Po šio įvykio Kim Dae-Jungas ėmė šlubuoti.
1972 metais Park Chung-Hee įvedė šalyje diktatūrą ir pasiskelbė
prezidentu iki gyvos galvos.
Kim Dae-Jungas Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje vedė aktyvią
agitacinę kampaniją prieš Park Chung-Hee. 1973-iaisiais jį iš Tokijo
viešbučio pagrobė Korėjos CŽV agentai. Buvo planuota Kim Dae-Jungą
išmesti jūroje, tačiau greita Vašingtono ir Tokijo reakcija išgelbėjo
jam gyvybę.
Nepaisydamas draudimo dalyvauti politinėje veikloje Kim Dae-Jungas
1976 metų kovą prisijungė prie kitų kovotojų už demokratiją ir
vadovavo per šalį nusiritusiai protesto demonstracijų bangai. Jis buvo
įkalintas, tačiau 1978 metais kalėjimo bausmė pakeista namų areštu.
Kai 1979 metų spalį Park Chung-Hee nužudė Korėjos CŽV vadovas, Kim
Dae-Jungas ir kiti opozicijos politikai buvo grąžinti į ankstesnes
pareigas. Tačiau demokratija truko neilgai - po septynių mėnesių
valdžią užgrobė kariškių grupė, kuriai vadovavo generolas majoras Chun
Doo-Hwanas.
1980 metų gegužę Kim Dae-Jungas buvo apkaltintas tėvynės išdavimu
ir įkalintas, o vėliau karo padėties teismo nuteistas mirti. Dėl
griežto Jungtinių Valstijų spaudimo ir galimybės Chun Doo-Hwanui
1981 metais surengti vizitą į Baltuosius rūmus Kim Dae-Jungui
paskelbtas mirties nuosprendis buvo pakeistas įkalinimu iki gyvos
galvos.
1982 metų gruodį Kim Dae-Jungas buvo paleistas iš kalėjimo ir jam
buvo leista išvykti į Jungtines Valstijas. 1985-ųjų pradžioje Kim Dae-
Jungas sugrįžo į Pietų Korėją, kur jam iš karto buvo skirtas namų
areštas, tačiau jo buvimas šalyje įkvėpė demokratijos šalininkus.
Per šalį nusiritusi protestų banga privertė kariškių vyriausybę
1987 metų birželį sutikti su demokratinėmis reformomis, ir Kim Dae-
Jungas bei daug kitų politinių lyderių buvo grąžinti į ankstesnes
pareigas.
Tais metais Kim Dae-Jungas kandidatavo į prezidento postą, kurio
taip pat siekė pagrindinis demokratinės opozicijos lyderis Kim Young-
Samas, todėl jiems teko pasidalyti opozicijos rėmėjų
balsus, kurių nepakako nė vienam jų iškovoti pergalę. Vėliau sprendimą
dalyvauti šiuose rinkimuose Kim Dae-Jungas pavadino „didžiausia savo
gyvenimo klaida“.
Prezidentu tapo buvęs generolo Chun Doo-Hwano bendramokslis Roh
Tae-Woo, tačiau jis nesiėmė veiksmų pažaboti demokratiją.
1992 metais Kim Dae-Jungas vėl dalyvavo prezidento rinkimuose, tačiau
pralaimėjo Kim Young-Samui, kuris įstojo į valdančiąją partiją.
Kim Dae-Jungui savo tikslą pavyko pasiekti 1997-ųjų gruodį
vykusiuose rinkimuose. Kitais metais jis stojo prie valstybės vairo
šaliai išgyvenant rimtą finansų krizę. Pietų Korėja buvo priversta
kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą su prašymu skirti 57 mlrd.
dolerių finansinę pagalbą.
Vadovaujant Kim Dae-Jungui Pietų Korėja įveikė krizę ir pradėjo didelio masto ekonomikos reformas bei restruktūrizaciją.
Tikėdamasis įgyvendinti visą gyvenimą puoselėtą taikos viziją Kim
Dae-Jungas ėmėsi žingsnių siekti susitaikymo su komunistine Šiaurės
Korėja. Istorinį Šiaurės ir Pietų Korėjų susitikimą aptemdė pasirodę
pranešimai, kad Kim Dae-Jungo vyriausybė skyrė 500 mln. dolerių kaip
paskatą Pchenjanui jame dalyvauti.
Kim Dae-Jungas niekada neabejojo, kad Korėjų susitaikymas
reikalingas. „Tai geriausias būdas užbaigti nacionalinę tragediją ir
vėl suvienyti tėvynę“, - sakė jis paskutinėje savo kalboje baigdamas
prezidento kadenciją.
Vidaus politikoje Kim Dae-Jungas taip pat ne kartą pabrėžė
atlaidumo svarbą. Vienas pirmųjų jo veiksmų tapus prezidentu buvo
malonės suteikimas generolui Chun Doo-Hwanui, kuris buvo nuteistas už
tėvynės išdavimą ir korupciją.