Nuo pat kompozitoriaus mirties 1791 metais sklandė įvairiausios
teorijos dėl jo mirties priežasčių, pradedant nunuodijimų ir baigiant
reumatu ir trichinelioze - parazitine liga, kuria galima susirgti
suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos.
Jo mirties liudijime oficialiai parašyta, kad mirties priežastis
yra ūmi miliarinė (soros grūdų pavidalo) karštligė“, kuri taip
vadinama dėl bėrimo, panašaus į soros grūdus.
Tačiau Amsterdamo universiteto mokslininkai sako, kad W.A.Mozarto, kuris mirė būdamas 35 metų, mirties aplinkybių tyrimai dažniausiai
remdavosi nepatikimais įrodymais, tokiais kaip paskutines
kompozitoriaus gyvenimo dienas mačiusių žmonių pasakojimai, užrašyti
praėjus keliems dešimtmečiams.
Naujasis tyrimas, kurio rezultatai skelbiami žurnale „Annals of
Internal Medicine“, buvo grindžiamas informacija iš oficialių Vienos
1791 metų mirčių registrų.
„Mūsų radiniai rodo, kad Mozartas tapo streptokokinės anginos
epidemijos auka... (Tą) infekciją Mozarto mirties mėnesį buvo
pasigavę daug vieniečių... Mozartas buvo vienas iš kelių žmonių,
kuriems išsivystė mirtina inkstų komplikacija“, - sakė vienas tyrėjų
Richardas Zegersas.
Jis ir jo kolegos sako, kad ta „maža epidemija“ galėjo kilti
miesto karinėje ligoninėje.
Kaip rodo liudininkų pasakojimai. W.A.Mozartas susirgo „uždegimine
karštlige“, kuri atitiktų streptokokinę anginą.
Galiausiai atsirado didelis patinimas, „negalavimas“, nugaros
skausmai ir bėrimas, o tai galėtų reikšti streptokokinę infekciją ir
jos sukeltą inkstų uždegimą glomerulonefritą.
R.Zegersas sakė, jog taip pat įmanoma, kad W.A.Mozartas, kuris per
savo gyvenimą parašė daugiau kaip 600 kūrinių, sirgo skarlatina,
kurią, kaip ir streptokokinę anginą, gali sukelti bakterijos
streptokokai, tačiau tai mažiau tikėtina, nes liudininkai pasakojo,
kad kompozitorių išbėrė tik prieš mirtį, o sergant skarlatina bėrimas
atsiranda anksti.