Jis pasirodo staiga. Tarsi iš niekur išnyra posūkyje nacionaliniame Kingstono stadione, kuris banguoja nuo žmonių.
Jį pasitinka dainavimas – toks garsus, lyg sklistų iš milžiniškos vienos gerklės.
Minia, vilkinti violetinius drabužius, pastebi jį. Rankos tiesiasi per atitvarą, nori jį paliesti.
„Usainai, pašok mums, Usainai, pašok mums“.
Ir U.Boltas šoka, nevaržomai judina klubus plačiuose džinsuose. Tą vakarą stadione jis yra tik vienas iš 33 tūkst. žiūrovų. Blykčioja fotoaparatai.
Per atitvarą U.Boltui paduodamas violetinis kaklaraištis, kurį jis tuojau pat užsiriša.
Greičiausias pasaulio žmogus pasidabino Jamaikos sostinės Kingstono koledžo – savo favoritų – spalva.
Po kelių minučių per paskutinį bėgimą nacionalinėse vidurinių mokyklų pirmenybėse paaiškės, kas gaus karūną, – Kingstono koledžas ar Kalabaro vidurinė mokykla.
Sugrįžimas į paauglystę
Kai pagaliau nuaidi 4x100 m estafetės starto šūvis ir bėgikai tarsi įaudrinti buliai pasileidžia taku, pensininkai, moterys bei vaikai pakyla iš savo vietų.
Jie šaukia taip, lyg būtų kovojama dėl olimpinio aukso.
Galiausiai po 4 dienų varžybų komiška pusantro taško persvara – 223,5:222 – Kingstono koledžas tampa nugalėtoju.
Usainas griebiasi už galvos. Jis bėga į stadiono vidurį, kur mėšlungio sutrauktas sėdi paskutinį bėgimą pralaimėjęs Ramone'as McKenzie iš Kalabaro komandos.
„Ledo, reikia ledo“, – susirūpinęs šaukia U.Boltas ir skuodžia iki pagalbos punkto pro vaikinus, kurių kūnai – raumeningi kaip dešimtkovininkų.
Usainas padrąsinamai tapšnoja jiems per petį, bet šie į jį nekreipia dėmesio.
Kai garsusis sprinteris su ledo maišeliu grįžta pas R.McKenzie, Kalabaro komandos kapitonas atsistoja ir be žodžių nušlubčioja. Jis – pernelyg išdidus.
Usainas žiūri įkandin, paskui juokdamasis pakraipo galvą tarsi atlaidus tėvas, prisiminęs savo jaunystę.
Jis pats čia bėgo dar iki savo didžiosios karjeros pradžios, kuri išplukdė sprinterį į platųjį pasaulį. Kai tik gali, Usainas grįžta čia, prie savo ir savojo sporto šaknų.
Kas suteikia sparnus?
Niekur neišvysi tokios šiurkščios lengvosios atletikos kaip pavasarį Kingstone, vidurinių mokyklų čempionate – Jamaikos lengvosios atletikos širdyje.
Čia gaunami atsakymai į pagrindinį klausimą, kuris audrina lengvosios atletikos pasaulį: kas šiuos jamaikiečius daro tokius greitus?
Kaip gali būti, kad 2,8 mln. gyventojų turinti šalis dominuoja planetos sprinte? Ar puikius bėgikus ugdo tik atkaklios treniruotės? Gal kalti genai? O gal dopingas?
Jamaikos nacionalinė antidopingo agentūra per šalies pirmenybes birželį užfiksavo penkis dopingo vartojimo atvejus.
Tarp įtariamųjų – ir talentingasis Yohanas Blake'as iš U.Bolto treniruočių grupės.
Tai sukėlė dvejonių Jamaikos sprinteriais.
Pamaina čempionui auga
O Usainas? Jis – kaip visuomet atsipalaidavęs.
„Pasaulio čempionate noriu laimėti tris aukso medalius. Kitaip žmonės sakys, kad smukau po Pekino olimpiados“, – prieš startus Berlyne kalbėjo Jamaikos sprinto žvaigždė.
Praėjo šešeri metai nuo tada, kai jis, liesas paauglys, atstovavo „Knibb Memorial“ vidurinei mokyklai.
Usainą užgrūdino Jamaikos mokyklų čempionatai. Varžybose U.Boltas įtikinamai nugalėjo 2003-iaisiais.
Nūnai, būdamas vos 23-ejų, jis laimėjo krūvą titulų, bet dar yra didžiosios karjeros pradžioje. Tačiau jau auga tie, kurie galėtų tapti U.Bolto įpėdiniais.
Pavyzdžiui, 15 metų Jazeelis Murphy, kuris 100 m bėga pasakiškai – per 10,44 sek.
Jamaikiečių laimėjimai – ne vien dėl talento. Profesionaliai treniruojamasi nuo vaikystės.
Gailesčiui nėra vietos
Jamaikos atletus slegia nepaprastai didelė įtampa nenuvilti savo mokyklos, trenerio ir televizijos žiūrovų.
Pasibaigus bėgimo varžyboms ir pažvelgus į sustingusius veidus sunku atpažinti – nugalėtojas tai ar pralaimėjusysis.
Visi bėga dėl didžiosios karjeros. Bėga tam, kad paspruktų nuo skurdo.
Vaikai nė nepažvelgia į savo varžovus. Jokio gailesčio tam, kuris varžybose tampa auka.
Kartais nepakanka neštuvų jauniesiems atletams išgabenti iš stadiono dėl sutrikusios kraujotakos ir mėšlungio. Daugelis verkia, jei dar pajėgia.
Jamaikoje vykstančios varžybos pritvinkusios praeities žiaurumo, kurį įkūnijo vergų priešinimasis ir jų engimas.
Nacionalinė psichika iki galo neatsigavo. Dabar Jamaika atsidūrė nusikalstamų gaujų, šeiminio smurto ir narkotikų prekybos gniaužtuose. Kasmet šalyje nužudoma 1600 žmonių.
Tokia aplinka lemia ir varžybų žiaurumą.
Sistemą suformavo kubiečiai
Sumani jaunųjų sportininkų ugdymo sistema garantuoja, kad talentų srovė nenutrūktų.
Treniruojamasi ant skaldos ir išdžiūvusios žolės, diriguojant kvalifikuotam personalui. Šie žmonės ruošiami Fosterio koledže – trenerių kalvėje.
Vaikai tikslingai atrenkami jau iš pradinių mokyklų.
Meistriškumo mokykla primena buvusią Rytų Vokietiją.
Tačiau Jamaikos sporto sistemos krikštamote dar aštuntajame dešimtmetyje tapo socialistinė kaimynė Kuba.
Treneris – tarsi dievas
Dabar Jamaika panaši į milžinišką sprinterių manufaktūrą. Geriausieji treniruojasi išdegusioje pievoje Mėlynųjų kalnų papėdėje, Kingstono šiaurėje.
5 valandą ryto, kai Stephenas Francisas eina į Technologijos universiteto lengvosios atletikos aikštę treniruotis, įkandin dar gerai neatsibudę iš miego traukia pusė tuzino geriausių pasaulio atletų.
1999-aisiais S.Francisas įkūrė pirmą profesionalią Jamaikos lengvosios atletikos struktūrą – MVP klubą.
45-erių S.Francisas, sveriantis 150 kg, laikomas vienu geriausių pasaulio trenerių.
Visi įdėmiai klausosi milžino, kuris tarsi Buda sėdi ant sudedamosios kėdės ir dalija nurodymus sportininkams.
Kai S.Franciso klausia, ar jo auklėtiniai per tokį trumpą laiką netapo pernelyg greiti, jis nė nemirkteli.
„Žmonės mano, kad mes vartojame dopingą, nes jie nebegali paaiškinti didelių laimėjimų“, – sako garsusis treneris.
Tai, kad jo išugdyti bėgikai, tarsi atsiradę iš niekur, pasiekia neregėtas aukštumas, esą tiktai sunkaus darbo rezultatas.
„Aš turiu geriausias profesines perspektyvas, man nereikia pasitelkti dopingo pinigams užsidirbti, – teigia S.Francisas. – Jei dopingas būtų legalu, galima būtų jį naudoti. Bet tai uždrausta, ir aš nenoriu būti tarp geriausiųjų, jei sukčiauju“.
Vis dėlto naujausi dopingo vartojimo atvejai stipriai palaužė Jamaikos, kuri šitaip didžiavosi savo atletų „švara“, autoritetą.
Per pasaulio čempionatą Berlyne U.Boltui savo talentu tenka pridengti pūliuojančias žaizdas, kurias padarė dopingas jo tėvynėje.
Tėvas auklėjo ir lazda
U.Boltas kilęs ne iš Kingstono varguolių rajono, kaip daugelis kitų geriausių Jamaikos sportininkų. Ne varganas gyvenimas jam davė greitas kojas.
Usainas mėgavosi rūpestingai prižiūrima vaikyste mažame miestelyje. Ten greta upelių vingiuojantys skalda nuberti keliai sujungia paprastus būstus.
Prie sprinterio tėvų namų svečius pasitinka svilinantis karštis ir svirplių koncertas.
Sutrūnijusioje verandoje snūduriuoja keli jauni vaikinai.
Galima pamanyti, kad laikas čia kažkada sustojo ir pamiršo gyventojus.
U.Bolto motina Jennifer stovi prie plokščiastogio namo, nuo sienos atsilupęs tinkas. Savo gerovę Boltų šeima kūrė mažais žingsneliais.
Jų Usainas, pasakoja motina, anksčiau tik bėgiojo aplinkui.
„Per krūmus visuomet šmėkščiojo jo kojos, kurios ir dabar vis dar apdraskytos“, – prisimena Jennifer.
Hiperaktyvumas – tokią diagnozę vietoje nenustygstančiam berniukui nustatė gydytojas ir patarė Boltams leisti sūnui bėgioti toliau.
Vaikas buvęs išlepęs ir mažumėlę prie tinginio, neslepia Usaino tėvas Wellesley. Jis savo kioske gatvėje pardavinėja viską, kas turi būti šaldoma: pradedant žuvimis iš Ganos ir baigiant vištų šlaunelėmis.
Kaip W.Boltas auklėjo sūnų?
„Aš surašiau taisykles, ir Usainas jų laikėsi, nes bijojo pylos lazda. Bet kelis kartus teko vožtelėti“, – prisimena tėvas.
U.Bolto santykiai su tėvais labai artimi. Baigęs karjerą bėgikas nori netoliese statyti namą.
Nuo šlovės iki paniekinimo
Usainas jautė tėviškės ilgesį, kai 15-kos paliko namus.
Kingstone, kurį nuo gimtosios gūžtos skiria trys valandos kelio, jis rado geresnes treniruočių sąlygas.
Tais pačiais 2002 m. jis neįtikėtinu 20,61 sek. rezultatu pelnė 200 m bėgimo pasaulio jaunių čempiono titulą. Viso pasaulio treneriai tada prakalbo, kad vaikis iš Jamaikos dar parodys, ką gali.
Jamaika garbino savo jaunąją žvaigždę iki 2005-ųjų pasaulio čempionato Helsinkyje. Kai U.Boltui dėl mėšlungio teko atsisakyti 200 m bėgimo, jamaikiečiai reagavo su panieka.
„Žmonės nelinki geriausio, jie tiktai nori, kad varžybose būtum nugalėtojas.
Jeigu laimėsi, visi bus laimingi. Jei pralaimėsi – sutryps tave. Tokie esame mes, jamaikiečiai“, – sako U.Boltas.
Greičiausias pasaulio žmogus įkūnija svajonę apie gerovę ir ramų gyvenimą. O šito Jamaikoje trokšta visi jaunieji atletai.
* * *
Jamaikos sprinterių startai Berlyne
Vyrai. 100 m. 1. U.Boltas – 9,58 sek. (pasaulio rekordas), ... 3. A.Powellas – 9,84 sek.
200 m. 1. U.Boltas – 19,19 sek. (pasaulio rekordas), ... 5. S.Mullingsas – 19,98 sek.
Moterys. 100 m. 1. Sh.A.Fraser – 10,73 sek., 2. K.Stewart – 10,75 sek., ... 4. V.CampbellBrown – 10,95 sek., ... 8. A.Bailey – 11,16 sek.