Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Tą dieną prieš 20 metų stovėjau, kartu su kitais žmonėmis, Baltijos kelyje, atkarpoje Ukmergės plente, ties Šeškine“.
Buvęs prezidentas Valdas Adamkus: Pirmosios žinios apie Baltijos kelią Amerikos lietuvius pasiekė per žiniasklaidą - informaciją pateikė JAV korespondentai Baltijos šalyse ir Maskvoje. Tada buvau Čikagoje ir sekiau įvykius iš Lietuvos. Stengiausi, kad apie įvykius prie Baltijos sužinotų kuo didesnis ratas žmonių - ypač Amerikos žurnalistai. Bendradarbiavome su Lietuvos ambasada Vašingtone ir Stasiu Lozoraičiu.
Tuo metu dirbau Čikagos radijuje, rengiau laidą lietuvių kalba. Pranešiau JAV lietuviams apie Baltijos šalių organizuojamą žmonių grandinę. O per Amerikos televizijas rodomi Baltijos kelio vaizdai nepaliko abejingo nė vieno Amerikos lietuvio - išgyvenimai buvo jaudinantys. Tada net ir nebūnant Lietuvoje buvo aišku, kad ši diena niekad neišdils iš atminties.
Nors lietuviai Amerikoje nerengė nieko panašaus į rankų susikabinimą gatvėse, tačiau atskiruose miestuose vyko žmonių susibūrimai, kuriuose buvo aptariami įspūdžiai ir jausmai, netrūko emocijų. Mane kalbino JAV žurnalistai. Aš užėmiau aiškią poziciją. Sakiau, kad sovietų santvarka žengia paskutinius savo žingsnius, jos kelias baigiasi, o prie Baltijos prasideda laisvės kelias - Lietuva, Latvija ir Estija išreiškė tvirtą politinę valią, kad nori kurti ir gyventi savarankišką, laisvą ir nepriklausomą gyvenimą.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentras Rolandas Paksas: „Tų dienų prisiminimų labai daug. Kaip ir visi kiti žmonės, tuo metu važiavau į Baltijos kelią ir stovėjau. Vykau su šeima. Įsijungiau į grandinę netoli Vilniaus. Buvo bandyta oficialiai gauti leidimus skraidyti lėktuvais virš rankomis susikibusių žmonių, tačiau bandymai buvo perniek - leidimų nedavė. Organizatoriai susidūrė su įvairiomis kliūtimis. Tad man beliko tik sėsti į mašiną ir atvažiuoti“.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis: „Tuo metu buvau dar nepilnametis, moksleivis. Pats Baltijos kelyje nedalyvavau. Tuo metu gyvenau su tėvais Klaipėdoje. Tačiau tą dieną puikiai atsimenu: su kiemo draugais ir mokyklos bičiuliais išėjome į gatvę pasidabinę trispalvėmis ir kitais tautiniais simboliais. Tada gyvenom naujų namų kvartale, švytėdami vaikščiojom po savo mikrorajoną ir džiaugėmės istoriniu įvykiu, žmonių vienybe. Susidarė nemažas jaunuolių būrys. Aplinkiniai žmonės į mūsų eiseną reagavo šiltai - šypsojosi, drąsino. Kiek pamenu, niekas negrasino susidoroti“.
Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas: „Net nekilo klausimas, ar dalyvauti Baltijos kelyje. Pamenu, kad stovėjau ties 62-uoju kelio kilometru. Emocijos buvo išties nepakartojamos, atrodė, kad stovėdamas Vilniuje širdyje jauti Taline stovinčio esto ranką. Įstrigo didžiulė ir tiems laikams nebūdinga automobilių grūstis. Nemaža dalis namo grįžtančių sovietinių “žiguliukų” variklių neatlaikė – pakelėse stovėjo automobiliai su pakeltais kapotais, iš kurių kilo perkaitusių variklių dūmai“.
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas: „Aš buvau Baltijos kelyje. Sutikau ir pažįstamų iš Kauno, mat ten tuo metu dirbau. Pamenu, kad važiavome pro Ukmergę. Su manimi važiavo viena moteriškė. Jinai man rodė kelią. Lėkėme „žiguliuku“ šaligatviais, žvyrkeliais, nes buvo daug automobilių, keliai buvo užtverti, o mes labai skubėjome. Sustojome kažkur prie Ukmergės, vos spėjome. Ir sausio 13-ąją buvau prie Parlamento, tik jau po tragiškų įvykių. Baltijos kelio dvidešimtmečio proga pakelsiu taurelę“.
Liberalų ir centro sąjungos narys Artūras Zuokas: „Tuo metu, kai Lietuvoje driekėsi Baltijos kelias, aš buvau Abchazijoje. Kaip žurnalistas buvau komandiruotas stebėti Abchazijos-Gruzijos konflikto. Išvykau rugpjūčio pradžioje ir grįžau rugpjūčio 24 dieną. Apie Baltijos kelią žinojau, mačiau per televizorių. Mano žmona Agnė dalyvavo Baltijos kelyje. Jos nuotrauka net papuošė vieno žurnalo viršelį.
Baltijos kelias man – puikus reginys, simbolinis aktas, vienas gražesnių ir įspūdingesnių. Moraline prasme tai - viena stipriausių trijų Baltijos valstybių kovos už laisvę išraiška.
Minėdamas Baltijos kelio dvidešimtmetį dalyvausiu iškilmingame Seimo posėdyje. Taip pat šiuo metu baigiu montuoti nedidelį filmuką apie Baltijos kelią ir Berlyno sienos griuvimą, jį paskelbsiu savo interneto puslapyje.
Seimo narė Irena Degutienė: „Baltijos kelyje dalyvavau ne tik aš, bet ir visa mano šeima. Vaikai tuomet buvo nedideli, bet vis tiek stovėjo su mumis, jiems buvo keista, kodėl aplinkui tiek daug žmonių. Mes buvome vadinamajame 16-tame kilometre, netoli Maišiogalos.
Baltijos kelias pirmiausia buvo nepatirtas, neapsakomas jausmas, nuojauta, kad kažkas keisis, kad galbūt mes pagaliau atgausime laisvę. Vienybė buvo mūsų stiprybė. Atrodė, kad tuoj tuoj kažkas įvyks ir mes tapsime nepriklausomi. Prisiminimas apie dvasinį pakilimą, kurį tuomet jautė kiekvienas, yra neišdildomas. Suvokimas, kad savo kelyje į nepriklausomybę, buvo labai stiprus.
Šiemet labai jaudinuosi, nes esu atsakinga už Baltijos kelio dvidešimtmečio paminėjimo renginius. Biudžetas buvo sumažintas, tačiau žmonės labai geranoriškai, savo lėšomis prisidėjo prie organizacinio darbo. Pastebėjau, kad jauni žmonės labai padėjo ir prisidėjo prie renginio organizavimo. Pajutau, kad Baltijos kelio dvasia yra gyva ir po 20 metų.