Kim Dae-Jungas, kuris mirė antradienį, būdamas 85 metų amžiaus,
buvo „didis šiuolaikinės istorijos lyderis“, pelnęs pagarbą visame
pasaulyje, per valstybines šio Nobelio taikos premijos laureato
laidotuves sakė premjeras Han Seung-Soo.
Daugiau kaip 20 tūkst. politikų, garbingų užsienio svečių ir
paprastų žmonių dalyvavo ceremonijoje, kuri buvo surengta prie
parlamento, tuo pabrėžiant Kim Dae-Jungo nuopelnus demokratijai.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Ilas penktadienį
pasiuntė į Seulą savo pasiuntinius jo vainikui nuvežti. Jie išvyko
sekmadienį prieš pat laidotuves, bet prieš tai spėjo surengti derybas
su dabartiniu Pietų Korėjos prezidentu Lee Myung-Baku,
taip pakurstydami viltis dėl šiltesnių santykių po mėnesius trukusio
priešiškumo.
Ceremonijoje dalyvavo ir buvęs prezidentas Chun Doo-Hwanas, kurio vyriausybė 1980 metais nuteisė Kim Dae-Jungą mirti,
taip pat - buvęs prezidentas Kim Young-Samas, kuris
drauge su Kim Dae-Jungu vadovavo kampanijai už demokratiją, bet vėliau
nuo jo nutolo.
Masiniai gatvių protestai, kuriems daugiausia vadovavo abu
bendrapavardžiai 1987 metais nulėmė demokratijos atsiradimą.
„(Demokratizacija) buvo įmanoma, nes jūs buvote ten su savo
tvirtais įsitikinimais ir savo nepalenkiama drąsa“, - kalbėdamas apie
Kim Dae-Jungą sakė Han Seung-Soo.
„Jūsų aukos, atsidavimas ir ištikimybė sudarė sąlygas laisvei,
žmogaus teisėms ir demokratijai Korėjoje visiškai išsiskleisti ir
pavertė mūsų šalį ... išdidžia ir gerbiama pasaulio valstybe“, - sakė
premjeras.
Vyriausybė paskelbė šešių dienų nacionalinį gedulą, kurio metu
vėliavos plevėsuos nuleistos iki pusės stiebo. Po Kim Dae-Jungo
mirties gedului skirtose vietose visoje šalyje apsilankė maždaug 550
tūkst. žmonių.
Po ceremonijos karstas su Kim Dae-Jungo palaikais ant baltomis
chrizantemomis papuošto katafalko buvo vežamas į nacionalines kapines.
Procesijos priekyje ant automobilio buvo vežamas didžiulis portretas.
Kim Dae-Jungas prezidentu tapo 1997 metais, iš ketvirto karto, o
prisaikdintas buvo kitų metų vasarį, per Azijos finansų krizės piką.
Jis išvedė šalį iš krizės, pradėjo dideles reformas ir korporacijų
restruktūrizaciją.
2000 metais jis Pchenjane susitiko su Kim Jong-Ilu - tai buvo
pirmasis per visą sunkią abiejų šalių istoriją viršūnių susitikimas.
Jo „saulėtoji“ pagalbos ir bendravimo politika palengvino santykius,
bet nesustabdė Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos. Kaip
sakė Han Seung-Soo, Kim Dae-Jungas „atvėrė kelią Korėjų susitaikymui“.
Santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai dabartinis konservatyvių
pažiūrų prezidentas Lee Myung-Bakas atsisakė susitaikymo politikos, o
ekonominės pagalbos teikimą susiejo su pažanga įgyvendinant
branduolinį nusiginklavimą.
Lee Myung-Bakas sėdėjo greta Kim Dae-Jungo našlės, kuri per
ceremoniją negalėjo sulaikyti ašarų. Jos vyrui 2000 metais buvo
įteikta Nobelio taikos premija - už susitikimą su Šiaurės Korėjos
lyderiu ir už ankstesnę kovą demokratijos vardan.
„Saulėtosios politikos“ kritikai sako, kad pagal ją Šiaurės
Korėjai dosni pagalba buvo teikiama mainais negaunant jokios
apčiuopiamos naudos.
Tačiau Kim Dae-Jungas niekada neabejojo susitaikymo būtinybe. „Tai
geriausias būdas nacionalinei tragedijai užbaigti ir vėl suvienytai
tėvynei sukurti“, - sakė jis savo paskutinėje prezidento kalboje 2003
metais.