Moteris sako nė akimirkai nepagalvojusi, kad rastus banknotus – keturias kupiūras po vieną šimtą eurų (beveik 1400 litų) – galėtų pasilikti sau.
„Net minties tokios nekilo! Kaip aš galėčiau? Juk kažkas pametė, nuostolis žmogui. O gal tai buvo jo viso mėnesio pragyvenimo šaltinis ar santaupos kad ir kokiai operacijai ar vaistams? Ar aš būčiau laiminga, už tokius pinigus įsigijusi kokį daiktą ar juos išdalinusi? Tikrai ne. Mano dukra, kai pasakiau apie savo poelgį, mane karštai palaikė ir sakė, kad pati irgi būtų pasielgusi tik taip. Nors atsirado ir tokių, kurie mane kvailino. Sako: sunkmetis – radai ir tavo. Bet man tokia mintis nebuvo kilusi, ne“, - sakė lazdijiškė.
Keturias ant šaligatvio vėjo plaikstomas šimto eurų kupiūras N.Vyšniauskienė Vilniaus gatvėje Lazdijuose netoli pašto pastato rado praėjusios savaitės trečiadienį.
„Po pietų ėjau į miestą, kai ant šaligatvio pamačiau vėjo nešamus banknotus. Supratau, kad tai pinigai, tik ne lietuviški litai. Surinkau ir iš karto nusileidau gatve žemyn – į policijos komisariato pastatą“, - sakė toje pačioje Vilniaus gatvėje, vos už kelių namų nuo pašto pastato gyvenanti pedagogė.
Moteris sako kiek suglumusi, kai tos pačios dienos vakarą nuėjusi į vakarines pamaldas Lazdijų Šv.Onos bažnyčioje išgirdo, kad apie jos radinį kalba ne tik į mišias susirinkusios pažįstamos, bet ir didelė dalis mieste sutiktų lazdijiškių.
„Kai nuėjau į komisariatą, ten sėdėjo keturi pareigūnai. Niekam apie savo radinį nepasakojau – maža kas ateis ieškoti „savų“ pinigų! O vėliau sužinojau, kad vos po poros valandų po mano vizito į policiją, apie pinigus radusią ir juos į policiją atnešusią N.Vyšniauskienę jau kalbėjo visas miestas. Sakė, kad kažkokia Raugalienė neva žinias išplatinusi, bet aš tokios nei pažįstu, nei ką. Išeitų, kad žinios pasklido iš policijos komisariato. Įsivaizduokite, jei aš būčiau atėjusi ir pranešusi apie kokią žmogžudystę ir nurodžiusi įtariamąjį? Kas garantuotų, kad mes čia va taip su jumis kalbėtume šiandien? Gal jau būčiau sulaukusi kokių treninguotųjų vizito?“ – stebėjosi, kaip tokia žinia taip neatsakingai išplito po miestą N.Vyšniauskienė.
Moteriai keistas ir nesuprantamas pasirodė pačių policijos pareigūnų elgesys. „Kai atėjau ir pasakiau, kad radau pinigų, tai budėtojas juos paėmė ir įmetė į stalčių, pasakęs, kad įformins tą vėliau, nes neva neranda knygos įregistruoti radiniui. Tai aš šeštadienį nepatingėjau nueiti dar kartą ir pareikalavau leisti įsitikinti, ar radinys tikrai yra įformintas“, - sakė moteris.
Šią savaitę paaiškėjo, kad banke iškeistus pinigus pametė moters kaimynas, lazdijiškis Mindaugas Neverdauskas. Policijos pareigūnai dar nebaigė tyrimo, tačiau sako neturintys abejonių, jog rasti pinigai yra būtent šio asmens.
Pati N.Vyšniauskienė radinio savininko vizito sulaukė anksčiau, nei apie tai jai pranešė policijos pareigūnai. „Atėjęs jis man siūlė pinigų už radybas, bet atsisakiau – nereikia man nieko, kas man nepriklauso“, - iš kur apie ją sužinojo pinigus pametęs kaimynas, stebėjosi moteris. Pasak jos, tyra sąžinė, garbė ir teisybė prieš Dievą jai yra svarbiau nei nelauktos dovanos.
Atkaklumo ir drąsos, o svarbiausia – nebijant kovoti už teisybę - N.Vyšniauskienė sako niekada nestokojusi: nei kai tarybiniais laikais teko aiškintis komunistų partijos kabinetuose, kodėl nestoja į komunistų partijos gretas, nei kai tekdavo atlaikyti švietimo skyriaus inspektorių priekaištus už prekybininkų ar partijos narių atžaloms parašytus prastesnius pažymius. Visą gyvenimą uoliai gynusi tiesą, moteris sako niekada nesigailėjusi dėl tokio pasirinkimo. O ir nusivilti teko tik kartą, visai neseniai – kai perskaičiuojant darbo stažą, kažkur „dingo“ beveik penkeri mokytojavimo metai.
Vyrą – ilgametį Lazdijų rajono pedagogą – palaidojusi N.Vyšniauskienė savo geltoname medinuke Vilniaus gatvėje gyvena viena. Atgaivą nuo galybės visuomeninių pareigų moteris randa puoselėdama savo gėlių darželį. Čia išaugintais žiedais puošiamas Lazdijų Šv.Onos bažnyčios šventorius, altoriai. Ponia Nijolė – ir parapijoje leidžiamo laikraštėlio redaktorė, parapijos Pastoracinės tarybos Spaudos sekcijos pirmininkė.
„Ar tai čia reikia apie tai rašyti?“ - kuklinosi žurnalistų ir policijos pareigūnų dėmesio dėl savo poelgio sulaukusi N.Vyšniauskienė. „Tikrai džiaugiamės tokiu ponios Nijolės poelgiu. Tai – pavyzdys, kad sąžiningas elgesys neturi likti neįvertintas“, - sakė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Simona Ludavičiūtė. Jos teigimu, padėka N.Vyšniauskienei už pilietišką poelgį bus įteikta Policijos dienos proga rugsėjo pabaigoje Alytuje vyksiančioje šalies policijos pareigūnų šventėje.