„Pažįstu visą Lietuvą, bet mano santaupos yra gana kuklios, kad galėčiau sukviesti visą Lietuvą. Šventę man organizuoja kolegos“, - sakė maestro A.Večerskis, sveikinimus priiminėjantis jau nuo ryto.
Dar laukdamas svečių A.Večerskis prisipažino, kad vienas maloniausių sveikinimų jam buvo susitikimas su kolektyvu: „Buvau labai maloniai nustebintas savo kolektyvo. Tai buvo labai svarbus momentas, nes šiandien supratau, kad jie pasitiki manimi, aš - jais, ir mes visi dirbame, nereikia duoti nurodymų ar įsakymų“.
Žmonos ir draugų švelniai Aduliu vadinamas aktorius kolekcionuoja angelus. Du angelus jis jau gavo dovanų, tačiau aktorius juokavo tikįs, jog jo kolekciją papildys dar ne vienas šiandien dovanotas angelas.
„Man nereikia dovanoti daugiau, negu žmogus gali. Aš prašiau visų, kad neatimtų iš savęs ko nors. Man pats atėjimas daug svarbesnis negu dovana. Aš manau, kad jie protingi, ir aš parėjęs namo nesakysiu: „Dieve mano, ką ta šeima valgys?“, - mintimis dalijosi jubiliatas.
Scenoje visada ryškiu ir matomu išliekantis aktorius teigė esantis labai laimingas, savo jubiliejų galintis švęsti ne kur kitur, kaip tik teatre: „Vienintelė aktoriaus privilegija – numirti ir švęsti scenoje.“
Nuo 1998 metų A.Večerskis buvo Lietuvos nacionalinio dramos teatro programų vadovas, o nuo 2005 – Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. Daugiau kaip pusė amžiaus pragyvenęs A.Večerskis pirmininkauja Valstybinei teatro asociacijai, atstovauja Lietuvos nacionalinį teatrą Europos teatrų konvencijai. Gyvenimo aktoriumi vadinamas A.Večerskis net ir sulaukęs garbaus amžiaus nepavargsta nuo žmonių, teatro, laiko suranda televizijos projektams.