W.Ronis, kuris buvo prancūzų fotografijos meistrų Roberto
Doisneau ir Henri Cartier-Bressono amžininkas, „iki pat pabaigos išliko šviesaus
proto ir dvasios“, nors buvo prikaustytas prie vežimėlio ir
turėdavo atlikti dializę, sakė kompanijos „Eyedea Presse“, kuriai
priklauso fotografijos agentūra „Rapho“, vadovas Stephane'as Ledoux
(Stefanas Ledu).
W.Ronis gimė Paryžiuje, iš Odesos kilusio žydo ir lietuvės
šeimoje. Jis paveldėjo iš tėvo fotografijos studiją, o didesnės
galimybės menininkui atsivėrė 1946 metais, kai jis perėjo dirbti
į „Rapho“ kartu su R.Doisneau ir vengrų kilmės fotografu Brassai.
Pokario metais kurtų W.Ronis fotoreportažų temos buvo labai
įvairios - nuo mados pasaulio iki industrinių vaizdų. Jo nuotraukos
buvo spausdinamos geriausiuose to meto žurnaluose, tarp jų „Life“ ir
„Vogue“.
Tačiau nuo 5-o dešimtmečio pabaigos ir 6-ame dešimtmetyje jis
ypač daug dėmesio skyrė kasdieniam Paryžiaus gyvenimui, šio
miesto gatvėms ir žmonėms, ypač darbininkų rajone Belvilyje ir
menininkų šventovėje Monmartre.
Kai kurie jį vadino „Paryžiaus fotografu par excellence“, o jo
darbai buvo eksponuojami monumentalioje Edwardo Steicheno 1955 metai Niujorke organizuotoje parodoje „Žmogaus
šeima“ (The Family of Man).
6-ojo dešimtmečio pabaigoje fotografavo mados pasaulį, dėstė
Paryžiuje ir Provanse, kur gyveno iki 1983 metų, o vėliau grįžo
į sostinę.