N.Borlaugas, kuris mirė būdamas 95 metų amžiaus, laikomas
„žaliosios revoliucijos“, kuri parūpino daugiau maisto pasaulio
alkstantiesiems, pradininku. Jis mirė nuo vėžio komplikacijų,
nurodoma universiteto pranešime.
„Žalioji revoliucija“ - žemės ūkio derlingumo ekonomiškai
silpnose šalyse kėlimas ir derlingesnių javų veislių išvedimas -
užkirto kelią pasauliniam badui antrojoje 20-ojo amžiaus pusėje ir
išgelbėjo galbūt milijardą gyvybių.
N.Borlaugas universitete „Texas A&M“, kuris yra įsikūręs
Koledž Steišene, dėstė tarptautinį žemės ūkį.
Pasak ekspertų, jo gyvenimo žygis už labai derlingus ir ligoms
atsparius javus išgelbėjo milijonus žmonių visame pasaulyje, kurie
priešingu atveju būtų buvę pasmerkti badui. Jo darbas išvedant
naujas javų veisles padėjo sumažinti maisto trūkumą tokiose
šalyse kaip Indija ir Pakistanas ir sudaryti sąlygas
besivystančioms šalims pačioms apsirūpinti maisto produktais.
1970 metais už kovą su pasauliniu badu ir šimtų milijonų
gyvybių išgelbėjimą jam buvo paskirta Nobelio taikos premija. 2007
metais N.Borlaugas buvo apdovanotas Kongreso aukso medaliu - JAV
aukščiausiu civiliniu apdovanojimu.
„Mes privilegijuotose valstybėse visi valgome mažiausiai
triskart per dieną ir vis dėlto laikome maistą savaime suprantamu
dalyku, - neseniai viename interviu sakė N.Borlaugas. - Padaryta
didelė pažanga ir maistas paskirstomas teisingiau. Tačiau alkis yra
kasdienis dalykas, o badas pasirodo pernelyg dažnai“.
1944 metais N.Borlaugas kaip genetikas ir augalų ligų
specialistas dirbo Tarptautiniame kukurūzų ir kviečių veislių
gerinimo centre Meksikoje, kur vadovavo kviečių tyrimų programai.
Šios bendros Meksikos vyriausybės ir filantropinio
Rockefellerių fondo programos pagrindinis tikslas buvo
moksliniai genetiniai tyrimai ir augalų selekcija. Per du
dešimtmečius N.Borlaugui pavyko išvesti labai derlingus ir ligoms
atsparius kviečius.
Paskui šis Ajovoje gimęs mokslininkas stengėsi, kad naujųjų
veislių javai būtų plačiai auginami.