„Jiedu dirbo turėdami slapyvardžius „Zefyras“ ir „Elza“... Jiedu
ištikimai ir pasiaukojamai, kartais mirtinai rizikuodami savo gyvybe,
tarnavo tėvynei daugiau kaip penkiasdešimt metų. Šviesi jiems
atmintis ir amžinas ainių dėkingumas!“ - sakoma šios tarnybos
paskelbtame nekrologe.
Jelizaveta ir Michailas dalyvavo daugybėje žvalgybos operacijų
užsienyje nuo penktojo dešimtmečio Stalino laikais iki aštuntojo
dešimtmečio pabaigos.
J.Mukasei mirė netrukus po savo vyro mirties - Michailas mirė
2008-ųjų rugpjūtį būdamas 101-erių. Pasak S.Ivanovo, Jelizaveta
mirė šeštadienį.
J.Mukasei didžiąją dalį savo darbo atliko kaip „nelegalė“ -
taip rusai vadina šnipus, dirbusius slapta Vakaruose šaltojo karo
metais. Surinktą informaciją ji siųsdavo į centrą Maskvoje.
Jos karjera žinoma tik epizodiškai, tik tiek, kiek paviešino
Rusijos žvalgyba.
J.Mukasei gimė 1912 metų kovo 29 dieną Ufoje, darbininkų
šeimoje. Jos mergautinė pavardė - Jemeljanova. 1917 metų pabaigoje
gelbėdamasi nuo bado šeima persikėlė gyventi į Taškentą, o Liza
pateko į internatą.
1929 metais ji įstojo į Leningrado universitetą, baigė
biologijos fakultetą, dirbo fabrike, 1938-1939 metais buvo darbo
jaunimo mokyklos direktorė.
1939-1943 metais kartu su nelegalu žvalgu M.Mukasėjumi ji buvo
komandiruota į Los Andželą. 1943-1949 metais oficialiai dirbo
Maskvos teatro MChAT Meno tarybos sekretore.
Nuo 1947 metų pradėjusi specialią šnipų parengimo programą,
„Elza“ mokėsi vokiečių, lenkų kalbų, Morzės abėcėlės,
radistės darbo.
1955-1977 metais ji jau dirbo užsienyje. Rezidentūros radistė
„Elza“ palaikė radijo ryšį su Centru visą jos buvimo užsienyje
laiką be jokių sutrikimų. 1977 metais pora grįžo į Maskvą.
Paskutinius trejus nelegalaus darbo užsienyje metus „Zefyras“ ir
„Elza“ keliavo po Europos šalis, atliko šnipinėjimo užduotis,
rinko ir siuntė į Centrą informaciją.
J.Mukasei buvo apdovanota medaliais ir ordinais, vienas kurių
buvo Jurijaus Andropovo ordinas už didžius nuopelnus užtikrinant
Rusijos Federacijos saugumą.